Use this url to cite publication: https://hdl.handle.net/20.500.12259/103873
Publication type
type::text::periodical::journal::contribution to journal::journal article::research article
Type of publication (PDB)
Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Title
Singularities of white clover seed harvesting in Lithuania
Other Title
Baltųjų dobilų sėklų derliaus nuėmimo ypatumai Lietuvoje
Is part of
Žemės ūkio inžinerija. , 2013, vol. 45, no. 1
Extent
p. 96-110
Date Issued
2013
Is Referenced by
ISSN (of the container)
1392-1134
Other Identifier(s)
VDU02-000048000
Abstract
This paper presents the results of white clover growing and seed harvesting in Lithuania. Institute of Agricultural Engineering of Aleksandras Stulginskis University carried out white clover seed harvesting experiments at an experimental field harvesting the white clover variety 'Bitunai' seed yield using different technologies and machinery: direct combining of desiccated white clover, windrow harvesting and stripping-threshing. The following machinery has been used: mower KS-2.1, modular tractor MTZ-80, combine harvester SK-5, and combine harvester SR 500 with the stripper header and without it. Several bio-metrical indexes and technological characteristics of white clover were examined, also agricultural and energetic parameters, total energy of white clover yield and coefficient of the energetic efficiency were determined while harvesting the crop of white clover by all tested technologies. After evaluating energy susceptibility of the machines, diesel and labour input as well as the energetic efficiency coefficient, it was established that windrow harvesting was the least effective technology for white clover seed harvesting. The total seed losses of white clover harvesting were the highest when using direct combining and windrow harvesting technologies and the lowest in the stripping-threshing technology. The most effective results of white clover harvesting were achieved by using the stripping-threshing technology with the output of combine harvester SR 500 being approximately 2 times higher compared to traditional technology.
Baltųjų dobilų agrobiologinės savybės, jų desikacija regionu, biometriniai rodikliai bei sėklų derliaus nuėmimo technologijų tyrimai atlikti 2007-2009 metais Aleksandro Stulginskio universiteto Agroinžinerijos instituto bandymų lauke, įrengtame Kauno rajono Bernatonių kaime. Tyrėme regionu desikuotų sėklinių baltųjų dobilų derliaus nuėmimą tiesiog kombainu SK-5, nedesikuotų baltųjų dobilų atskirtinę sėklų derliaus nuėmimo technologiją juos į pradalges pjaunant žoliap-jove KS - 2,1 agreguojama traktoriumi MTZ - 80; išdžiūvusios pradalgės rinktos ir kultos kombainu SK - 5 bei naują, našią, mūsų sukurtą dobilų galvučių (ir kitų žemės ūkio augalų grūdinės arba sėklinės dalies) nušukavimo-kūlimo technologiją kombainu SR 500 su eksperimentiniu nušukavimo Įrenginiu (striperiu). Pastarosios tecnologijos tyrimų rezultatus lyginome su tradicine baltųjų dobilų pjovimo-kūlimo technologija serijinės gamybos tuo pačiu kombainu SR 500. Atlikti biometrinių rodiklių tyrimai parodė, kad apie 43 % baltųjų dobilų galvučių su sėklomis yra žemiau 10 cm ir apie 22 % - žemiau 5 cm nuo bendro pasėlio aukščio (matuojant nuo dirvos paviršiaus). Todėl vien pjovimo (javų kombainais ar kt. mašinomis) baltųjų dobilų sėklų nuostoliai siekia 25-30 % nuo viso biologinio sėklų derliaus. Jiems sumažinti baltųjų dobilų laukų paviršius turi būti išlygintas, nuo jų nurinkti akmenys, o mašinų pjaunamieji aparatai turi gerai kopijuoti lauko paviršių skersine kryptimi. Pasėlių priešpjūtinės desikacijos tyrimai parodė, kad baltiesiems dobilams desikuoti pakankama regiono norma yra 1-2 1 ha -1. Mažesnioji norma naudotina esant palankioms oro sąlygoms. Atskirtinė baltųjų dobilų sėklų derliaus nuėmimo technologija dėl didelių sėklų nuostolių, mažo našumo, didelių darbo ir dyzelino sąnaudų buvo mažiausiai efektyvi iš visų tirtų.
Efektyviausia buvo baltųjų dobilų galvučių su sėklomis nušukavimo-kūlimo technologija, kuri kombaino SR 500 našumą, lyginant su tradicine technologija padidino 1,9 karto, dyzelino sąnaudas sumažino 1,8 karto, o energetinio efektyvumo koeficientas viršijo 5, t.y. investuotas 1 MJ sukūrė daugiau kaip 5 MJ energijos.
Bibliographic Details
18
Coverage Spatial
LT
Language
Anglų / English (en)