Leono Gudaičio ir Rimvydo Šilbajorio dienos ir darbai (1995–2000)
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2019 | 72 | 159 | 206 |
Publikacijoje skelbiama ilgamečio Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėjo, žurnalisto, mokslinio žurnalo „Darbai ir dienos“ redaktoriaus, profesoriaus Leono Fliorento Gudaičio ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių literatūrologo Rimvydo Prano Šilbajorio 1995–2000 metų korespondencija. Laiškuose atsiveria daug ir įvairių temų: mokslo ir studijų aplinka universitete, doktorantūros virtuvė, „Darbų ir dienų“ redagavimo subtilybės, žurnalo mokslino formato ir tematikos svarstymai. Skelbiami 39 laiškai, iš kurių 18 parašė Leonas Gudaitis, o kiti priklauso Rimvydo Šilbajorio autorystei. Apylygis parašytų ir išsiųstų laiškų kiekis leidžia kalbėti apie korespondentų tekstų dialogiškumą, o jam atskleisti geriausiai tiko chronologinis publikavimo principas. Ši publikacija leidžia geriau pažinti keletą profesoriaus Leono Gudaičio akademinio gyvenimo fragmentų. Skelbtuose laiškuose atsiskleidžia skirtingos, tačiau tarpusavyje susijusios temos, kurios atveria dar vieną požiūrį į Vytauto Didžiojo universiteto praeitį, čia dirbusius ir studijavusius žmones bei akademinę aplinką.
This paper discusses the correspondence that took place from 1995 to 2000 between Professor Leonas Fliorentas Gudaitis, for many years the chairman of the department of Lithuanian literature at Vytautas Magnus University as well as a journalist and editor of the scholarly journal Darbai ir dienos (Deeds and Days), and Professor Rimvydas Pranas Šilbajoris, a Lithuanian literary scholar active in the United States. Their letters touch on various topics: the university’s environment for scholarship and studies, especially doctoral studies, the subtelties of editing Darbai ir dienos, and thoughts about the journal’s scholarly format and contents. There are 39 letters overall, 18 of them authored by Gudaitis, while the rest come from Šilbajoris’s pen. The nearly identical quantity of letters sent and received allows us to speak of the dialogical nature of these texts, which becomes evident if these letters are published chronologically, as we have done here. This publication lets us get a better view of certain fragments of Gudaitis’s academic life. The published letters reveal different though mutually connecting perspectives, bringing out one more way of looking at Vytautas Magnus University’s past, the people who worked and studied there, and their academic environment.