Towards liberalized district heating market. Kaunas city case

The purpose of the article is to formulate proposals to reshape the existing district heating market structure. Lithuanian district heating sector is highly integrated, local, naturally monopolistic and often municipality owned. Kaunas falls in a rather different position with several private independent heat producers. Despite this, the constantly increasing price of the heat is one of the reasons consumers to complain and to disconnect from the district heating networks. This situation implies strong need for change. Paper contains relevant literature review and a practical survey which is made using an official data and the data from district heating company Kaunas energy. The article ends with conclusions and practical suggestions addressed for Kaunas district heating sector.

Centralizuotas šilumos tiekimas yra seniai žinomas apsirūpinimo šiluma būdas, ypač ten, kur koncentruojasi daugiau gyventojų, yra daug komercinių ir visuomeninių pastatų. Šiaurės Europoje (40 % šilumos rinkos) taip pat ir Lietuvoje (46 % šilumos rinkos) šis apsirūpinimo šiluma būdas yra ypač paplitęs. Nepaisant populiarumo, centralizuotas šilumos tiekimas sulaukia ypač daug kritikos ir nepasitenkinimo tiek iš vartotojų pusės dėl nuolat augančių kainų, tiek ir iš gamintojų pusės, kad nėra aiškių ir visiems vienodai taikomų veikimo centralizuotos šilumos rinkoje taisyklių. Be to, šiame energetikos sektoriuje dominuoja vietinės, dažnai savivaldybių nuosavybėje esančios monopolijos. Autorių nuomone konkurencijos trūkumas yra viena iš pagrindinių sektoriaus veiklos neefektyvumo priežasčių. Nors Lietuva ir turi atskirą Šilumos ūkio įstatymą, taip pat visą eilę jį lydinčių poįstatyminių teisės aktų, bet deja, įstatyminė bazė ir tuo pačiu bendras, tame tarpe ir kainų reguliavimas, stokoja išsamumo, nuoseklumo ir sistemiškumo. Apie konkurenciją šilumos sektoriuje užsimenama labai trumpai ir fragmentiškai. Europos Sąjungos mastu šis sektorius nereguliuojamas, prioritetas teikiamas elektros energetikos ir gamtinių dujų sektoriams, nors kita vertus išlaidos centralizuotam šildymui, ypač centrinės ir šiaurinės Europos šalyse, sudaro didesnę dalį nei elektros energijai. Kita vertus, iki šiol taikytos šalių narių vietinės reguliacinės priemonės padėties centralizuotos šilumos sektoriuje toli gražu nepagerino. Tai yra dar vienas argumentas ieškoti kitokių rinkos veiklos efektyvinimo priemonių. Galimybė diegti konkurenciją centralizuotos šilumos sektoriuje net ir pasauliniu mastu nagrinėjama dar labai mažai. [...]