Comparative analysis of the researches on personal and organizational value congruence
Date | Issue | Start Page | End Page |
---|---|---|---|
2013 | 67 | 127 | 142 |
Straipsnyje pristatoma asmeninių ir organizacinių vertybių kongruencijos tyrimų lyginamoji analizė, detalizuojant jų specifiką šalių, organizacijų, respondentų ir naudojamų instrumentų atžvilgiu. Palyginimui atrinkti 1999–2012 metų laikotarpio empiriniai tyrimai, kuriuose buvo vertinama asmeninių ir organizacinių vertybių kongruencija. Didžiausias dėmesys skiriamas diagnostinių instrumentų analizei, siekiant detalizuoti jų turinį ir naudojimo dažnius. Asmeninių ir organizacinių vertybių kongruencija yra aktualus ir vis dažniau tiriamas reiškinys visame pasaulyje. Tačiau šis reiškinys dažniausiai organizacijose tiriamas ne tam, kad būtų įvertintos, kokios ir kaip stipriai atitinka asmens ir organizacijose, kurioje jis dirba, vertybės, tačiau siekiant nustatyti, ar asmeninių ir organizacinių vertybių kongruencija turi ryšį ir sąlygoja tam tikrus darbuotojų ir organizacijos aspektus. Nustatyta, kad asmeninių ir organizacinių vertybių kongruencijos tyrimų mastai yra gana įvairūs, nuo labai siaurų (kurie tiria vieną konkrečią organizaciją) iki labai plačių (valstybinio masto). Respondentų skaičius tokiuose tyrimuose dažniausiai yra nuo 200 iki 300 respondentų, tačiau atsižvelgiant į tyrimo specifiką, respondentų skaičius juose svyruoja nuo 56 iki 15000 respondentų. Organizacijų, kuriose atlikti vertybių kongruencijos tyrimai, specifika įvairi, tačiau daugiau tyrimų atlikta apklausiant respondentus iš kelių konkrečiai pasirinktų organizacijų, kiek rečiau – apklausiant tik vienos organizacijos darbuotojus. Atlikus tyrimuose naudojamų instrumentų lyginamąją analizę, nustatyta, kad net ir naujausiuose tyrimuose naudojami seniai suformuoti, jau tapę klasikiniais, tyrimo instrumentai. Tik pavieniai tyrimai atlikti remiantis naujais, pačių tyrimo autorių suformuotais, tyrimo instrumentais. [...]
This paper presents a comparative analysis of the researches on personal and organizational values congruence detailing their specifics in respect of countries, organizations, respondents and the instruments concerned. Empirical studies of the 1999–2012 period that considered personal and organizational values congruence have been selected for the sake of comparison. The biggest focus is on the analysis of diagnostic tools in order to specify their content and frequencies of usage.