Lessons from a hippie paradise glimpsed through a keyhole (1)
| Author | Affiliation | |||
|---|---|---|---|---|
LT | Yale University (USA) | US | ||
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2009 | 1 | 59 | 67 |
Šiame straipsnyje pristatoma sisteminė tyrimo ir duomenų analizės metodologija, tinkama visuomenės grupių bei įvairių socialinių procesų tyrimams ir lyginamajai analizei. Tai naujas metodas, kaip galima struktūruoti sukauptus lauko tyrimų duomenis (stebėjimo, interviu ir kitus tekstinius duomenis) apie grupę ir jos aplinkas, kai duomenys renkami taikant dinaminės sistemų teorijos prieigą. Pažymima, kad net ir tuo atveju, jeigu svarbiais kintamaisiais tampa sąvokų rinkiniai (kaip mes jau matėme analizuodami hipių grupės duomenis)8, o ne tradiciniai sociologiniai kintamieji (kurių pavyzdžiai pateikti šiame straipsnyje), duomenų struktūra išlieka ta pati. Ji tinka bet kurios grupės elgesio analizei. Straipsnyje pateikiami trys duomenų struktūravimo žingsniai: 1) Apibrėžiama tyrimo sistema (kurią laisvai pasirenka tyrėjas) ir su ja susijusios aplinkos bei sistemos sąveikos su šiomis aplinkomis. Visa tai padeda nustatyti gaunamos informacijos pobūdį ir turinį. 2) Suformuojami trijų rūšių kintamieji: kintamieji, nusakantys, kaip aplinka veikia sistemą; kintamieji, nusakantys, kaip sistema veikia aplinką; kintamieji, nusakantys sistemos būseną. Šių kintamųjų rūšių suformavimas padeda suprasti, ką reiškia išsamiai apibūdinti analizuojamą medžiagą. 3) Suformuojamos dvi funkcijų rūšys: g[.], f[.,.], kurios padeda tyrėjui nustatyti priežastinius ryšius, tyrinėjant pasirinktą situaciją, ir daugeliu atvejų gali padėti giliau suprasti tyrinėjamą reiškinį. Naudodami šį metodą, galime lyginti įvairias grupes, veikiančias skirtinguose socialiniuose kontekstuose. Jei grupes tyrinėja skirtingi tyrėjai, svarbus tyrimo sėkmės kriterijus yra jų tarpusavio bendradarbiavimas įvairiose tyrimo pakopose.[...]
The need to make meaningful comparisons between different subcultural groups existing in various social contexts, which are being studied by different researchers, requires correspondingly meaningful communications between those researchers. This paper proposes an approach that introduces a sufficiently systematic structure to the observations to make comparisons possible without constraining individual researchers in their interpretations.