Lietuvos politinių partijų jaunosios kartos radikalėjimas XX a. 4-ame dešimtmetyje
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Klaipėdos universitetas | LT | |
LT |
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2007 | 68 | 43 | 57 |
aRemiantis archyviniais šaltiniais bei gausia periodine medžiaga, straipsnyje nagrinėjamas tarpukario Lietuvos tradicinėse partijose – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungoje, Lietuvos socialdemokratų partijoje, Lietuvos krikščionių demokratų partijoje ir Lietuvių tautininkų sąjungoje – pasireiškęs jaunosios kartos radikalėjimas. Aiškinamos radikalėjimo priežastys, raiškos formos bei tendencijos A. Smetonos autoritarinio valdymo kontekste XX a. 4-ame dešimtmetyje.
The military coup of 1926 December and the authoritarian governing of Antanas Smetona weakened and almost diminished the political activities of certain Lithuanian political parties such as Lithuanian Christian Democratic Party (LCDP), Lithuanian Peasant Populist Union (LPPU) and Lithuanian Social Democratic Party (LSDP). This situation was aggravated by inner disagreements, i.e. the generation conflict, within the above mentioned parties in the fourth decade. In addition, these generation disagreements became more conspicuous within the ruling (after the military coup) Lithuanian Nationalist Union (LNU), as two decades of independence in Lithuania raised and matured a new generation of Lithuania’s intelligentsia who received education in Lithuania’s and foreign higher schools. [...]