Šontaitė-Petkevičienė, Miglė

Šiame straipsnyje analizuojamas emocinio turinio naudojimas skaitmeninėje labdaros ir paramos fondo komunikacijoje socialininiame tinkle. Straipsnyje teoriniu lygmeniu aptariamos skaitmeninės komunikacijos socialinėje medijoje galimybės, emocinio turinio naudojimas pelno nesiekiančių organizacijų komunikacijoje socialinėje medijoje ir skaitmeninės komunikacijos tipai rinkodaroje. Apibendrinus teorines įžvalgas, straipsnyje pateikiami tyrimo rezultatai, paremti kokybine turinio analize. Kokybinė turinio analizė tyrimui yra naudinga siekiant išsiaiškinti emocinio turinio, naudojamo labdaros ir paramos fondo skaitmeninėje komunikacijoje socialinėje medijoje, požymius ir elementus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad emocijas kuriamame turinyje sukelia vartojami žodžiai ir frazės, retorinės bei leksinės stiliaus figūros, vizualiniai ir garsiniai elementai. Analizuotu atveju naudojamas tiek profesionaliai, tiek organiškai kuriamas emocinis turinys. Pastarasis sukelia emocijas dėl organizacijos veiklos pobūdžio, o profesionaliai kurtu turiniu siekiama sukelti stipresnes vartotojų emocines reakcijas.

Šiame straipsnyje analizuojamas labdaros ir paramos fondo naudojamo emocinio turinio skaitmeninėje komunikacijoje vartotojų vertinimas. Straipsnyje teoriniu lygmeniu aptariama emocinio turinio įtaka vartotojų įsitraukimui skaitmeninėje komunikacijoje, emocinio turinio įtaka vartotojų elgsenai ir emocinio turinio naudojimas pelno nesiekiančių organizacijų skaitmeninėje komunikacijoje. Apibendrinus teorines įžvalgas, straipsnyje pateikiami tyrimo rezultatai, paremti kiekybine visuomenės apklausa. Kiekybinė visuomenės apklausa naudinga tyrimui siekiant surinkti informaciją ir išsiaiškinti respondentų elgseną, požiūrį, žinojimą, nuomonę ir kitą tyrimui svarbią informaciją apie labdaros ir paramos fondo naudojamą emocinį turinį skaitmeninėje komunikacijoje socialiniame tinkle „Facebook“ bei sužinoti, kaip vartotojai vertina tokį turinį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vartotojai labdaros ir paramos fondo emocinį turinį vertina kaip padedantį formuoti visuomenės moralines normas, iš dalies padedantį jaustis organizacijos bendruomenės dalimi ir iš dalies suteikiantį asmeninės pridėtinės vertės. Turinys labiausiai sukelia vartotojams emocijas dėl komunikuojamos temos jautrumo. Naudojamas turinys didžiajai daliai respondentų sukelia neigiamas emocijas bei geriausiai padeda suprasti skurdo problemos aktualumą. Organizacijos naudojamas emocinis turinys, didžiosios dalies respondentų vertinimu, elgsenos pokyčių nepaskatino, tačiau paskatintieji keisti elgseną pradėjo daugiau aukoti ir mažiau švaistyti maisto produktus.

Šiame straipsnyje analizuojamas emocinio turinio naudojimas skaitmeninėje labdaros ir paramos fondo komunikacijoje. Straipsnyje teoriniu lygmeniu aptariama skaitmeninės komunikacijos samprata, emocinio turinio naudojimo skaitmeninėje komunikacijoje ypatumai ir emocinio turinio įtaka vartotojams. Apibendrinus teorines įžvalgas, straipsnyje pateikiami tyrimo rezultatai, paremti ekspertų interviu. Šiuo tyrimu siekiama išanalizuoti emocinio turinio panaudojimą skaitmeninėje labdaros ir paramos fondo komunikacijoje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad emocinis turinys yra paveikus skaitmeninėje komunikacijoje dėl didesnio turinio įtaigumo, įsimenamumo, identifikavimo, gebėjimo kurti ryšius ir asociacijas, vaidmens vartotojų problemų sprendimo procese, įtakos keičiant asmens požiūrį ir elgseną.

The paper analyses the impact of employees’, as brand ambassadors’, communication on consumer behavior by empirically evaluating and comparing it from the view of customers. The theoretical part of the paper discusses the concept of brand ambassadors, specifics of employees as brand ambassadors and communication features related to it. After discussing theoretical insights on the topic, it is continued with the findings of the study from the selected Lithuanian case addressing main research question – how communication of employees as brand ambassadors affects consumer behavior. Research results proved that communication of employees as brand ambassadors increase customer interest and trust towards the company, however the impact towards purchase intention is not significant.

This paper focuses on employer reputation management as an approach for the creation of employer attractiveness. Specifically, this paper analyses employer reputation management in IT sector. The aim of this paper is to answer the question how employer reputation is built and managed in IT sector for the creation of employer attractiveness. In pursuance to reach the aim, this paper employs scientific literature analysis and synthesis in the field of employer reputation management, as well as field analysis and expert interviews. Results of this research prove that employer reputation management is a very important tool for creating employer attractiveness and is commonly used by organizations in IT sector to attract talents. Thus, the most important advantage of building and managing good employer reputation for IT organizations is a possibility to reach a better competitive position over other IT organizations in nowadays global marketplace while attracting greatly demanded talented IT specialists.

Straipsnyje analizuojama problema – kaip priežastinis marketingas gali būti naudojamas siekiant sukurti gerą korporatyvinę reputaciją. Šiame straipsnyje analizuojamas ryšys tarp priežastinio marketingo ir suinteresuotų grupių elgsenos bei jų poveikis geros korporatyvinės reputacijos kūrimui. Straipsnis remiasi moksline teorine analize, siekiant apibrėžti priežastinio marketingo sąvoką, korporatyvinės reputacijos kūrimą ir priežastinio marketingo naudojimą siekiant gerinti įmonės reputaciją.

The COVID-19 pandemic has affected all aspects of people's lives, politics, and business. The pandemic forced businesses to overlook their strategies including the marketing function. Therefore, the research aims to determine changes in organizations’ marketing management that have been induced by the COVID-19 pandemic in Lithuania. To achieve the aim of the research the analysis and synthesis of scientific literature and questionnaire research have been applied. The analysis of the research results revealed that organisations increasingly take advantage of the benefits of e-commerce. Nevertheless, most of the organisations do not follow global recommendations not to decrease marketing or advertising budgets during the crisis, and it was especially evident during the first wave of the COVID19 pandemic. Moreover, the assumption could be made that the COVID-19 pandemic will accelerate the paradigm shift in a business-consumer relationship. The provided results are valuable for scientists as well as marketing practitioners. Insights provided in the research will enable organisations to react appropriately to the crisis and take necessary marketing actions. Moreover, the received results have indicated the changes which occurred in the marketing landscape. These findings create scientific value and provide a basis for further research.

The aim of this paper is to theoretically and empirically analyse the impact of guerrilla marketing on consumer behaviour. The research methods used in the paper are: analysis of scientific literature reviewing the works and insights of other researchers in the field of guerrilla marketing, expert interviews and quantitative method - questionnaire survey. It can be observed that traditional marketing ‘weapons’ are no longer as effective in helping a company to create a competitive advantage and become the preferred choice of consumers. The paper analyses one type of marketing, guerrilla marketing, which is characterised by its emphasis on creativity, careful relationship building with the consumer and often by the lower financial costs needed. Guerrilla marketing combines communication tools with new solutions to capture the attention of consumers and engage them in a brand experience. New ways of disseminating information have enabled marketers to reach consumers through a wider range of channels and to interest them in unexpected solutions from the company, but achieving the desired goal requires constant updating of knowledge and a very good understanding of the communication tools used.

This paper focuses on guerrilla marketing as an approach for creative and small budget entrepreneurial marketing communication. The aim of this paper is to answer the question how guerrilla marketing can be effectively used for entrepreneurial businesses’ marketing communication. In pursuance to reach the aim, this paper employs scientific literature analysis and synthesis in the field of guerrilla marketing as well as expert interviews. Results of this research prove that guerrilla marketing is most commonly used by entrepreneurial businesses as a creative, memorable, unusual and unconventional solution of marketing communication. A very important advantage of guerrilla marketing for entrepreneurial businesses is smaller marketing budget.

In this paper the concept and factors of consumer purchasing behaviour are analyzed. The information obtained is related to the purchasing behaviour of X and Y consumer generations and its changes during the COVID-19 pandemic. This paper also presents the research methodology and the obtained results from empirical research. Research results provide information on the impact of the COVID-19 pandemic on the purchasing behaviour of generations‘ X and Y consumers.