Humanitarinių mokslų fakultetas / Faculty of Humanities

Kauno literatūros savaitė kvietė apmąstyti miestą kaip patirtį – išvykstamą, paliekamą, o kartais vis iš naujo atrandamą. Apie Kauną gyvenime ir kūryboje diskutavo ir savo kūrybą skaitė du savitą santykį su miestu turintys kūrėjai – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, menininkas Darius Žiūra bei Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, filosofas ir rašytojas Gintautas Mažeikis. Ką reiškia būti „išeiviu“ ar „namiškiu“ šiuolaikinėje kultūroje? Kaip šios patirtys formuoja žmogaus santykį su vieta ir tapatybe? Kaip skiriasi asmeninis kūrėjų santykis su Kaunu ir kaip jį veikia mieste praleistas laikas? Į šiuos ir daugiau klausimų jau sekmadienį atsakymų ieškos Gintautas Mažeikis – vienas žymiausių Lietuvos filosofų ir kultūros teoretikų, pastaraisiais metais ryškiai atsiskleidęs ir literatūros lauke kaip „Lilimų knygų“ autorius – bei fotomenininkas, tapytojas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Darius Žiūra, kurio autobiografinės prozos knyga „Diseris“ 2024 m. buvo įvertinta kaip kūrybiškiausia metų knyga. Susitikimo metu bene visas dėmesys buvo skiriamas Kaunui – miestui, kuris skirtingiems kūrėjams tampa ir išvykimo tašku, ir sugrįžimo erdve, ir nuolat perrašoma asmenine bei kultūrine patirtimi. „Išeiviai ir namiškiai“ – jau tradicija tampantis renginys, savotiška duoklė Kauno miestui, kuriame kasmet susitinka du kūrėjai: vienas šiuo metu gyvenantis Kaune, kitas – čia gyvenęs praeityje. D. Žiūra gimė 1968 m., yra kilęs iš Joniškėlio, augo Kaune. 1991–1997 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje, o 2017 m. ten pat apsigynė meno daktaro laipsnį. D. Žiūra yra tarpdisciplininis kūrėjas, jungiantis vizualųjį meną, dokumentiką ir literatūrą, surengęs daugiau nei dešimt personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, taip pat dalyvavęs daugelyje tarptautinių šiuolaikinio meno renginių. Nors ilgą laiką buvo žinomas kaip vienas garsiausių šiuolaikinio meno atstovų, pastaraisiais metais D. Žiūra įsitvirtino ir kaip rašytojas, savo tekstuose pratęsiantis temas, kurios daugelį metų lydėjo jo meninę kūrybą. Knyga „Diseris“ (2024, „Kitos knygos“), parengta meno disertacijos pagrindu, yra autobiografinės prozos kūrinys, kuriame autorius pasakoja apie jaunystės patirtis, reivo kultūrą, kūrybinius ieškojimus ir ribines būsenas tarp gyvenimo bei mirties, kartu apmąstydamas aktualius kultūrinius reiškinius ir idėjas. G. Mažeikis gimė 1964 m. Vorkutoje. Jis – filosofas, rašytojas, publicistas. Studijavo Leningrade, disertaciją apgynė Vilniaus universitete, nuo 2008 m. gyvena ir dėsto Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. Yra paskelbęs dešimt monografijų, kurias sieja įvairių simbolinių mąstymo, elgesio ir propagandos formų analizė, remiantis kritine teorija bei antropologija. Jo grožinės literatūros kūriniai tęsia daugybės simbolinių pasaulių idėją, okultizmo ir magijos interpretacijas. Šiuo metu išleistos dvi „Lilimų knygos“ tetralogijos knygos: „Akmentakiai“ (2025, „Kitos knygos“) ir „Apsėdimai“ (2026, „Kitos knygos“). „Romanų ciklas „Lilimų knyga“ yra ne psichodelinis, tai yra ne apie psichikos nukrypimus, o psichedelinis – apie įvairių būtybių sielų nukrypimus. Skirtingi pasauliai suprantami kaip sielų būsenos, kurios matuojamos ne metrais, o patyrimo intensyvumu. Todėl vienos būtybės gali apsėsti kitas įvairiu laipsniu, jei tik jos moka naudotis perėjimais – žẽmiais, jei išsiugdo plačias, gilias, atviras vidines tikroves“, – savo romanų ciklą komentuoja G. Mažeikis.

Seminare buvo ryškinama išeivijos kritikos įvairovė, metodologinės atramos, tematinis akiratis. Nemaža dalis išeivijos kritikų akademikų dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto veikloje: buvo atkuriamojo Senato nariai, dėstė atkurtojo universiteto studentams, leido savo knygas Lietuvoje, aktyviai įsijungė į tuometinį kultūrinį gyvenimą Lietuvoje. Jų darbų įtaka atgimusios Lietuvos literatūrologijai kol kas menkai reflektuota. Šių metų pradžioje minimas ir literatūros tyrinėtojo prof. Rimvydo Šilbajorio 100-metis.

„Eutifronas“ – pirmasis epizodas iš Platono dialoguose vaizduojamos Sokrato teismo ir mirties istorijos. Čia pasirodo ir daugelis kitur Platono plėtojamų temų ir motyvų: kaip dera įsivaizduoti dievus, kokia turėtų būti tinkama žmogaus laikysena dievybės atžvilgiu, koks yra teisingumo ir dievotumo santykis. Tai pirmasis knygos pristatymas Kaune.

Dr. L. Vincės knygą 2026 m. išleido „Peter Lang“ leidykla serijoje „Exile Studies“ (Egzilio studijos). Šioje knygoje autorė pateikia 27 pokalbius su Šiaurės Amerikoje gyvenančiais autoriais, taip pat jų poezijos bei prozos kūrinių ištraukas. Knygoje pokalbiai su anglų kalba rašančiais ir Vakarų leidyklose savo knygas leidžiančiais rašytojais. Knyga leidžia ne tik pažinti Šiaurės Amerikos lietuvių literatūrą ir paveldą, bet ir išryškina, ką reiškia išsaugoti lietuvių ir litvakų paveldą, gyvenant Šiaurės Amerikoje ir rašant anglų kalba. Dr. Laima Vincė yra rašytoja, kūrybinio rašymo dėstytoja, mokslininkė ir vertėja, VDU atlikusi podoktorantūros stažuotę. Ji yra išleidusi daugiau nei trisdešimt knygų Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje. Knygoje „Vanished Lands: Memory and Postmemory in North American Lithuanian Diaspora Literature“ (2022) nagrinėjama atmintis ir poatmintis diasporos palikuonių memuaruose.

Šis forumas, kurį organizuoja VDU Frankofonijos šalių centras ir Prancūzų institutas Lietuvoje, yra vienas Frankofonijos mėnesio renginių. Juo siekiama atkreipti dėmesį į prancūzų kalbą ir jos svarbą dabartinėje darbo rinkoje. Apie prancūzų kalbos studijas nuo pat pagrindų ir šios kalbos praktinį pritaikymą įvairių sričių veikloje (verslo įmonėse, vertimo biuruose, leidyklose, Lietuvos ir tarptautinėse institucijose, įstaigose ir kt.) forume kalbėjo Jungtinių Tautų Organizacijos atstovas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Daugiakalbystės generalinio direktorato Teisinio vertimo Lietuvių kalbos skyriaus teisininkė-lingvistė, Lietuvos verslo įmonių, aukštojo mokslo institucijų padalinių vadovai ir atstovai. Jie supažindino moksleivius ir studentus su išaugusia prancūzų kalbos paklausa skirtingų sričių profesijose. Pranešėjai kvietė moksleivius į virtualią kelionę po įmones, ES Teisingumo Teismą ir po prancūzakalbes šalis, kuriose savo veiklą vykdo svarbiausios ES institucijos ir įmonės.

Viešojoje paskaitoje buvo galima virtualiai pakeliauti po Prancūzijos regioną – Normandiją ir sužinoti apie jos išskirtinumą, apie vietą, esantį tarp sausumos ir jūros. Vytauto Didžiojo universitete dirbantis prancūzų kalbos dėstytojas, lektorius Thomas Bertin, kilęs iš Normandijos, dalinosi savo patirtimi siekdamas kuo išsamiau atskleisti šio regiono istorinę ir kultūrinę įvairovę. Lektorius pristatė Normandiją kaip vartus į prancūzų kultūrą, aptarė šio regiono istorinę praeitį ir šiuolaikinę tapatybę. Paskaitoje atsiskleidė šių dienų Normandija, jos tradicijos, normandiškų sūrių ir kitų gastronominių šedevrų gausa. Lektorius priminė ir Šerbūro miestą, meniškai įprasmintą filme „Šerbūro skėčiai“ ir nuošalyje nepaliko garsiojo laivo „Titanikas“.

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įvyko tarptautinis seminaras. Seminaro metu buvo pristatyta Aleksandrijos bibliotekos arabų kalba išleista doc. dr. Rūsčio Kamuntavičiaus knyga „Lietuvos istorija“ (vertėjas – Omer Fras Haji) ir aptariamos kultūrinio bendradarbiavimo galimybės tarp Lietuvos bei Egipto. Renginyje, be knygos autoriaus, dalyvavo: prof. dr. Mahmoud Ezzat, knygos leidybos iniciatorius ir Aleksandrijos bibliotekos Strateginių studijų centro direktorius, ir VDU PMDF Politologijos katedros atstovai – prof. dr. Šarūnas Liekis bei doktorantas Walid Blila (diskusijos moderatorius).

Universitete vyko Jurgitos Jonulytės monografijos pristatymas. Knygą sudaro dešimties gyvenimo pasakojimų filosofinė interpretacija. Analizuojami ne biografiniai faktai, o pats pasakojimo veiksmas, kurio metu visuomet sąmoningai ir nesąmoningai reaguojama į socialines bei kultūrines normas – jos steigiamos, tikslinamos, palaikomos, joms priešinamasi arba jos paneigiamos. Ši knyga taip pat yra kvietimas pergalvoti savus pasakojimus, jų sąlygas, galimybes ir ribas. Tai pirmasis šios monografijos pristatymas, suteiksiantis galimybę gyvai susitikti su autore bei kartu aptarti knygą.

Universitete vyko filmo peržiūra ir susitikimas su filmo herojumi Konstantinu Gudausku. Pagrindinius vaidmenis filme „Buča“ atlieka garsus lenkų teatro ir kino aktorius Cezary Lukaszewicz bei Ukrainos kino žvaigždė Viačeslavas Dovženka. Filmo režisierius – Stanislavas Tiunovas, prodiuseris ir scenarijaus autorius – Oleksandras Ščuras. Tai jau antras kartas, kai K. Gudauskas dalyvauja VDU Humanitarinių mokslų fakulteto organizuojamuose lietuvių kalbos ir kultūros kursuose, kuriuos remia Švietimo mainų paramos fondas. Nors lietuvių kalba nėra lengva, ryžto jam tikrai netrūksta. Jo dėstytoja L. Kamandulytė-Merfeldienė džiaugiasi, kad Konstantinas jau nemažai supranta lietuviškai ir netrukus galės bendrauti lietuvių kalba su Lietuvoje gyvenančiais giminaičiais. Viešėdamas Kaune, K. Gudauskas ne tik studijuoja, bet ir aktyviai organizuoja labdaros iniciatyvas kartu su savanorių organizacijomis „Bucha Help“ ir „Visi išvien“. Prie filmo kūrimo ir filmavimo darbų prisidėjo Ukrainos gynybos ministerija, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba, Ukrainos nacionalinė policija, Kyjivo miesto taryba ir Kyjivo srities karinė administracija.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo užsienio politika Venesuelos atžvilgiu iššaukė skirtingas reakcijas pasaulyje ir atkreipė mūsų dėmesį į padėtį Venesueloje. Šalies vidaus padėtis, tarptautiniai santykiai, lietuvių likimai Venesueloje – tai temos, kurios aptartos su pašnekovais, įsigilinusiais ir išmanančiais pastarųjų dienų įvykių ypatumus. Pašnekesyje dalyvavo dr. Erick Reis Godliauskas Zen, Antonio Baronas, Regina Šulcas ir kiti.