Augalų biologijos ir maisto mokslų k. / Department of Plant Biology and Food Sciences

Tyrimas buvo atliekamas 2026 m. Vytatuto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros Augalinių žaliavų perdirbimo, Maisto žaliavų, agronomijų ir zootechninių tyrimų bei Atviros prieigos Žemės ir miškų jungtinio tyrimų centro labaratorijose. Tyrimo objektas – guminukai praturtinti sojų baltymų izoliatu. Darbo tikslas – nustatyti ir palyginti sojų baltymų izoliato priedo įtaka guminukų kokybei. Darbo uždaviniai:

1. Ištirti ir palyginti sojų baltymų izoliato priedo įtaka guminukų cheminei sudėčiai.
2. Nustatyti ir palyginti sojų baltymų izoliato priedo įtaka guminukų fizikinėms savybėms.
3. Įvertinti guminukų juslines savybes. Tyrimo metodai: Guminukuose standartiniais metodais nustatyta cheminė sudėtis: sausųjų medžiagų, baltymų, ląstelienos, pelenų, karotenoidų, bendras flavanoidų ir fenolinių junginių kiekis, bei antioksidacinis aktyvumas. Taip pat guminukuose nustatyti fizikiniai rodikliai ir atliktas juslinis vertinimas. Tyrimo rezultatai: Didžiausias sausųjų medžiagų ir fenolinių junginių kiekis nustatytas guminukuose su 5 % sojų baltymų izoliato priedu. Šiame variante taip pat nustatyti esmingai didžiausi baltymų, pelenų ir ląstelienos kiekiai, lyginant su kitais variantais. Tuo tarpu guminukai be sojų baltymų izoliato priedo pasižymėjo esmingai didžiausiu flavonoidų, karotenoidų junginių kiekiu ir antioksidaciniu aktyvumu. Įvertinus guminukų tekstūrą nustatyta, kad esmingai kiečiausi buvo guminukai su 5 % sojų baltymų izoliato priedu, o didžiausiu lipnumu pasižymėjo guminukai be sojų baltymų izoliato priedo. Atlikus spalvos vertinimą nustatyta, kad labiausiai išsiskyrė guminukai su 5 % sojų baltymų izoliato priedu. Juslinės analizės metu nustatyta, kad geriausia spalva ir skoniu pasižymėjo guminukai su 1 % sojų baltymų izoliato priedu

Liofilizuotų sausmedžio uogų miltelių cheminės sudėties ir datulių batonėlių kokybės tyrimai atlikti VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto ABMMK Augalinių maisto žaliavų kokybės tyrimų, Maisto žaliavų, agronominių ir zootechninių tyrimų, APC Augalinių žaliavų kokybės ir Varšuvos gyvybės mokslų universiteto (VGMU) Biocheminių tyrimų laboratorijose. Tyrimo objektas – datulių batonėliai su sausmedžio uogų miltelių priedu. Tyrimo tikslas – nustatyti sausmedžių uogų miltelių priedo įtaką datulių batonėlių kokybės parametrams. Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti sausmedžių uogų miltelių cheminę sudėtį.
2. Ištirti ir palyginti datulių batonėlių cheminę sudėtį.
3. Atlikti datulių batonėlių juslinį vertinimą.
4. Suteikti datulių batonėliams galimus maistingumo teiginius. Tyrimo metodai: Liofilizuotų sausmedžio uogų milteliuose standartiniais metodais buvo nustatyta baltymų, pelenų, ląstelienos, bendro fenolinių junginių, bendras flavonoidų ir bendras antocianinų kiekis bei antioksidacinis aktyvumas DPPH metodu. Datulių batonėliuose be priedo ir su 4 %, 8 % ir 12 % sausmedžio uogų priedais nustatyta baltymų, pelenų, ląstelienos, drėgmės, bendras fenolinių junginių, bendras flavonoidų kiekis bet antioksidacinis aktyvumas DPPH metodu. Taip pat buvo įvertinta spalvos pokyčiai, atliktas juslinis vertinimas bei maistinės ir energinės vertės skaičiavimas. Tyrimo rezultatai: Esmingai didžiausi bendro fenolinių junginių (124,65 mg 100 g-1 n.m.) ir ląstelienos (5,51 % s.m.) kiekiai nustatyti datulių batonėliuose su 12 % sausmedžio uogų priedu, lyginant su batonėliais be priedo. Taip pat šio varianto batonėliai pasižymėjo esmingai didžiausiu antioksidaciniu aktyvumu (73,05 % n.m.), bet esmingai mažiausiais baltymų (19,99 % s.m.) ir drėgmės (17,29 % n.m.) kiekiais. Sausmedžio uogų miltelių priedas neturėjo esminės įtakos pelenų kiekiui batonėliuose. Didžiausiu bendru jusliniu balu (4,78) buvo įvertinti batonėliai su 12 % sausmedžio uogų priedu. Jie pasižymėjo geriausiu skoniu, patraukliausia spalva ir tekstūra. Datulių batonėliams be sausmedžio uogų priedo ir su 4 %, 8 % bei 12 % priedu galima taikyti maistingumo teiginius „daug skaidulinių medžiagų“ ir „baltymų šaltinis“. Batonėliams su 4 % ir 8 % uogų priedu taip pat galima vartoti teiginį „vitamino C šaltinis“, o su 12 % – „daug vitamino C“.

Fermentacijos įtaka obuolių išspaudų kokybei buvo tiriama 2025 m. VDU ŽŪA, Agronomijos fakulteto, Atviros prieigos Žemės ir miškų ūkio jungtinio tyrimų centro (APC) Augalinių žaliavų kokybės, Maisto žaliavų, agronominių ir zootechninių tyrimų bei Maisto žaliavų kokybės laboratorijose. Tyrimo objektas – fermentuotos obuolių išspaudos veikiamos pieno rūgšties bakterijų padermėmis esant skirtingai fermentacijos trukmei. Tyrimo tikslas – įvertinti pieno rūgšties bakterijų fermentacijos ir fermentacijos trukmės poveikį obuolių išspaudų kokybei. Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti fermentacijos įtaką obuolių išspaudų fizikocheminėms savybėms (sausųjų medžiagų, maistinių skaidulų ir pH pokyčiams).
2. Nustatyti fermentacijos poveikį bioaktyviųjų junginių kiekiui ir antioksidaciniam aktyvumui (bendram fenolinių junginių ir flavonoidų kiekiui, DPPH radikalų surišimo gebai).
3. Nustatyti fermentacijos poveikį obuolių išspaudų spalvos rodikliams (L*, a*, b*). Tyrimo metodai: tyrimo metu tiriami obuolių išspaudų mėginiai, siekiant nustatyti kaip skirtingas fermentacijos laikas bei skirtingos bakterijų padermės veikia obuolių išspaudų kokybę. Tyrimo metu atliktos cheminės analizės, kurių metu nustatyta: sausųjų medžiagų, ląstelienos, bendras fenolinių junginių ir flavonoidų kiekis, pH vertė, antioksidacinis aktyvumas (DPPH). Taip pat buvo atlikta fizikinė spalvos koordinačių analizė. Rezultatai: Tyrimo metu nustatyta, kad fermentacijos procesas turėjo įtakos obuolių išspaudų antioksidaciniam aktyvumui, cheminiams ir fizikiniams rodikliams. Nefermentuotas mėginys pasižymėjo didžiausiu sausųjų medžiagų kiekiu (90,78 %), aukščiausia pH verte (4,05) ir stipriausia DPPH surišimo geba (39,14 μM TE g-1 ). Tyrimo metu nustatyta, jog mėginiai fermentuoti su LCR bakterijų paderme išsiskyrė didžiausiais rezultatais: 72 val. fermentuotas mėginys pasižymėjo didžiausiu ląstelienos kiekiu (4,92 %); 48 val. fermentuotas mėginys pasižymėjo aukščiausiu bendruoju fenolinių junginių kiekiu (70,37 mg g-1 ); 24 val. fermentuotas mėginys pasižymėjo didžiausiu bendruoju flavonoidų kiekiu (30,26 mg g-1 s.m). Raktiniai žodžiai: bakterijų padermė, cheminė sudėtis, fermentacija, fizikiniai rodikliai, obuolių išspaudos.

Kombučia arbatos su šaltalankių ir šermukšnių uogų ekstraktais cheminei, fizikinei ir juslinės analizės tyrimai atlikti 2025 metais Vytauto Didžiojo universiteto, Žemės ūkio akademijos, Agronomijos fakulteto, ABMMK, Augalinių maisto žaliavų kokybės tyrimų laboratorijoje, mikrobiologijos tyrimų laboratorijoje bei APC Augalinių žaliavų kokybės laboratorijose.
Tyrimo objektas – kombučia su šaltalankių ir šermukšnių uogų ekstraktais. Darbo tikslas – įvertinti šermukšnių ir šaltalankių uogų ekstrakto poveikį kombučios cheminei sudėčiai, antioksidaciniam aktyvumui, spalvos pokyčiams, jusliniams parametrams ir bendrąjam mikroorganizmų skaičiui.
Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti uogų ekstraktų įtaką kombučios cheminei sudėčiai, antioksidaciniam aktyvumui ir spalvos pokyčiams.
2. Nustatyti ir įvertinti uogų ekstraktų poveikį bendrąjam mikroorganizmų skaičiui kombučioje.
3. Nustatyti ir įvertinti uogų ekstraktų poveikį kombučios jusliniams rodikliams. Tyrimo metodai: Tirta tradicinė kombučia ir kombučia su skirtingais uogų ekstraktų priedais siekiant nustatyti priedų poveikį kombučios kokybiniams ir kiekybiniams rodikliams. Tyrimo metu atliktos skirtingos cheminės analizės, kurios apima sausųjų medžiagų ir tirpių sausųjų medžiagų kiekį, pH, titruojamąjį rūgštingumą, bendrąjį fenolinių junginių kiekį, flavonoidų, karotenoidų ir vitamino C kiekį, antiradikalinį aktyvumą (DPPH). Buvo atliktas bendras bakterijų skaičiaus nustatymas mėginiuose ir fizikinė spalvos analizė. Taip pat taikytas juslinis vertinimas siekiant įvertinti kombučios juslines savybes.
   Rezultatai: Tyrimo metu buvo nustatyta, kad naudojami uogų ekstraktai turėjo reikšmingos įtakos kombučios cheminiams, fizikiniams bei jusliniams rodikliams. Kombučia su šaltalankių uogų ekstraktu pasižymėjo didžiausiu sausųjų medžiagų kiekiu (4,92 %), flavonoidų kiekiu (0,210 mg g 1), vitamino C kiekiu (20,17 mg 100g-1), o pH reikšmė (4,086) ir titruojamasis rūgštingumas (0,233 %) buvo žemiausi. Didžiausias tirpių sausųjų medžiagų kiekis (5,20 Brix%), fenolinių junginių koncentracija (1,236 mg GRE g-1), DPPH antiradikalinis aktyvumas (64,30 %), ir bendras karotenoidų kiekis (0,33 mg β-KAE 100g-1) buvo nustatyti kombučioje su šermukšnio uogų ekstraktu. Kombučios spalvos analizė parodė, kad šermukšnių uogų ekstraktas turėjo didžiausią įtaką spalviniams rodikliams – L*, a*, b*, jis suteikė daugiausia šviesumo bei reikšmingai padidino raudonos ir geltonos spalvos intensyvumą. Juslinės analizės rezultatai parodė, kad visi kombučios mėginiai buvo teigiamai įvertinti, tačiau didžiausią vartotojų palankumą pelnė kombučia su šaltalankių uogų ekstraktu (6,64 balo). Didžiausias bendras bakterijų skaičius buvo nustatytas kombučioje su šaltalankių uogų ekstraktu (27,00 KSV/ml), o žemiausias su šermukšnių uogų ekstraktu (11,00 KSV/ml).

Bakalauro baigiamasis darbas atliktas 2025-2026 m Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, Agronomijos fakulteto, augalų biologijos ir maisto mokslų katedros laboratorijose. Tyrimo objektas: mėlynių (Vaccinium myrtillus) ir šilauogių (Vaccinium corymbosum) uogos ir jų panaudojimas jogurto gamyboje. Tyrimo tikslas - nustatyti ir įvertinti mėlynių ir šilauogių uogų cheminę sudėtį ir jų priedų įtaką jogurto kokybei. Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti ir įvertinti šviežių ir pasterizuotų mėlynių ir šilauogių uogų cheminę sudėtį.
2. Nustatyti ir palyginti jogurto su mėlynių ir šilauogių uogų priedais pH ir tekstūrą.
3. Atlikti ir palyginti jogurto su mėlynių ir šilauogių uogų priedais juslinę analizę. Tyrimo metodai: Mėlynių ir šilauogių uogose standartiniais metodais buvo nustatyti šie rodikliai: sausųjų medžiagų ir tirpių sausųjų medžiagų kiekiai, bendras fenolių junginių, bendras antocianinų kiekis, antioksidacinis aktyvumas (DPPH). Praturtinus jogurtą uogų priedais buvo nustatyta jogurto pH bei tekstūros stabilumas, konsistencija, rišlumas ir klampumas.
   Tyrimo rezultatai: Tyrimo metu nustatyta, kad mėlynių uogose buvo didesnis bendras antocianų kiekis nei šilauogėse, o pasterizacija turėjo įtakos bioaktyvių junginių kiekiui. Pasterizuotose uogose nustatytas didesnis antioksidacinis aktyvumas ir fenolinių junginių kiekis, lyginant su šviežiomis, o šie pokyčiai buvo ryškesni šilauogėse. Taip pat nustatyta, kad pasterizacija didino sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų kiekį uogose. Jogurto tyrimai parodė, kad didžiausiu stabilumu, klampumu, tirštumu ir rišlumu pasižymėjo kontrolinis mėginys be priedų, o didinant uogų priedo kiekį šie rodikliai mažėjo. Nustatyta, kad jogurtų pH reikšmės kito priklausomai nuo uogų priedo tipo ir kiekio. Juslinės analizės metu geriausiai įvertintas jogurtas su 10% mėlynių priedu, kuris pasižymėjo išraiškingesniu skoniu, kvapu ir spalva, tuo tarpu jogurtas su šilauogėmis buvo vertinamas prasčiau.

Tyrimai vykdyti 2025 metais Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje: Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijose, atviros prieigos Žemės ir miškų jungtinio tyrimų centro Augalinių maisto žaliavų kokybės laboratorijoje ir Kauno kolegijos Instrumentinės analizės laboratorijoje. Tyrimo objektas: žaliosios ir juodosios arbatos vynas su skirtingu citrinų (Citrus limon L.) žievelių ekstrakto kiekiu. Tyrimo tikslas: nustatyti kaip skirtingas citrinų žievelių ekstrakto kiekis veikia žaliosios ir juodosios arbatos vyno kokybinius rodiklius bei antioksidacinį aktyvumą. Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti ir įvertinti citrinų žievelių ekstraktų poveikį arbatos vynų cheminei sudėčiai;
2. Įvertinti citrinų žievelių ekstraktų poveikį žaliosios ir juodosios arbatos vynų antioksidaciniam aktyvumui ir fizikiniams rodikliams;
3. Nustatyti ir įvertinti citrinų žievelių ekstraktų įtaką žaliosios ir juodosios arbatos vynų jusliniams rodikliams. Darbo metodai: Arbatos vynuose, papildytų citrinų žievelių ekstraktu, buvo nustatyta: etilo alkoholio koncentracija, bendrojo ekstrakto kiekis, sausųjų medžiagų kiekis, tirpių sausų medžiagų kiekis, pH, bendrasis rūgščių kiekis, pelenų kiekis, antioksidacinis aktyvumas, bendras fenolinių junginių, flavonoidų ir karotenoidų kiekiai, spalvos nustatymas ir atlikta juslinė analizė. Tyrimo rezultatai: Nustatyta, kad citrinų žievelių ekstrakto kiekis ir arbatos rūšis įtakojo arbatos vyno cheminę sudėtį, antioksidacinį aktyvumą, spalvinius parametrus ir juslines savybes. Žaliosios arbatos vynai pasižymėjo didesniu antioksidaciniu aktyvumu, geresnėmis juslinėmis savybėmis ir šviesesne spalva, o juodosios arbatos vynai – intensyvesne spalva bei didesniu kai kurių rodiklių kitimu. Didžiausias (50 ml) citrinų žievelių ekstrakto kiekis dažniausiai turėjo teigiamą poveikį flavonoidų kiekiui, aromatui ir bendram jusliniam įvertinimui, tačiau jo poveikis fenolinių junginių ir pH pokyčiams priklausė nuo arbatos rūšies.

Tyrimai buvo atlikti 2025 m. Vytauto Didžiojo universitete Žemės ūkio akademijoje, Agronomijos fakulteto, Augalų biologijos ir maisto mokslų katedroje, Atviros prieigos Žemės ir miškų jungtinių tyrimų centro Augalinių žaliavų kokybės tyrimų laboratorijoje. Tyrimo metu pagaminti guminukai naudojant želatiną arba agarą bei augalinius priedus, tokius kaip ispaninio šalavijo sėklos ir balkšvojo gysločio luobelės, o jų kokybei įvertinti standartiniais metodais nustatyta sausųjų medžiagų, ląstelienos, pelenų, baltymų, antocianinų, bendras flavanoidų, bendras fenolinių junginių kiekis ir antioksidacinis aktyvumas, bei spalvos parametrai ir tekstūra. Taip pat atlikta juslinė analizė.

Šiame darbe tirta skirtingų veislių braškių sulčių mikrokapsuliacija naudojant kukurūzų maltodekstriną ir cikorijų inuliną bei vertinta kapsuliuojančių medžiagų įtaka kapsuliuotų miltelių cheminei sudėčiai ir fizikinėms savybėms. Tyrimai atlikti 2025 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Augalinių žaliavų kokybės laboratorijoje. Tyrimui naudotos ‘Malwina’ ir ‘Asia’ veislių braškių sultys, kapsuliuotos su 10–25 % maltodekstrino arba inulino priedais. Įvertinta mikrokapsuliuotų sulčių cheminė sudėtis, fizikiniai rodikliai, antioksidacinis aktyvumas bei antocianinų kapsuliavimo efektyvumas. Duomenys analizuoti taikant dispersinės analizės metodą ANOVA. Tyrimų rezultatai parodė, kad kapsuliuojanti medžiaga ir jos kiekis turėjo esminę įtaką braškių sulčių miltelių savybėms. Didžiausia miltelių išeiga nustatyta ‘Malwina’ veislės sultis kapsuliuojant su 25 % inulino, o didžiausias sausųjų medžiagų kiekis – ‘Asia’ veislės mėginiuose su 25 % inulino. Didžiausia piltinė masė nustatyta ‘Asia’ veislės milteliuose su 25 % maltodekstrino, o šviesiausi milteliai gauti naudojant 25 % inulino priedą. Didesnis bioaktyviųjų junginių kiekis nustatytas mėginiuose su maltodekstrinu ir mažesniu kapsuliuojančių medžiagų kiekiu. Antocianinų kapsuliavimo efektyvumas svyravo nuo 74,1 % iki 94,5 %, o didžiausios reikšmės nustatytos naudojant maltodekstriną. Apibendrinant galima teigti, kad kapsuliuojanti medžiaga ir jos kiekis turėjo didesnę įtaką miltelių savybėms nei braškių veislė.

Tikslas: įvertinti erškėčio priedo įtaką baltosios ir žaliosios arbatos kombučios kokybei. Standartiniais metodais baltosios ir žaliosios arbatos kombučiose nustatytas: aktyvusis rūgštingumas, tirpiosios sausosios medžiagos, vitamino C, organinių rūgščių, fenolinių junginių, flavonoidų kiekiai bei antioksidacinis aktyvumas. Taip pat atliktas spalvos įvertinimas ir juslinė analizė. Rezultatai: Baltosios arbatos kombučioje statistiškai reikšmingai didžiausia pH vertė nustatyta variante su 'Lac Majeau' vaisiais, o žaliosios arbatos kombučioje – variante su 'Hansa' vaisiais. Tiek baltosios, tiek žaliosios arbatos kombučioje mažiausias tirpiųjų sausųjų medžiagų kiekis nustatytas variante su 'Hansa' žiedlapiais ir vaisiais. Baltosios arbatos kombučioje esmingai didžiausias vitamino C kiekis buvo nustatytas variante su 'Lac Majeau' žiedlapiais ir vaisias, tuo tarpu žaliosios arbatos kombučioje - variante su 'Lac Majeau' vaisiais. Didžiausias organinių rūgščių kiekis tiek baltosios, tiek žaliosios arbatos kombučioje buvo nustatytas variante su 'Lac Majeau' žiedlapiais ir vaisias. Erškėčio priedai reikšmingai veikė fenolinių junginių, flavonoidų kiekį ir antioksidacinį aktyvumą kombučiose. Esmingai didžiausias fenolinių junginių kiekis bei antioksidacinis aktyvumas tiek baltosios, tiek žaliosios arbatos kombučioje nustatytas variantuose su 'Lac Majeau' žiedlapiais ir vaisiais. Esmingai didžiausias flavonoidų kiekis baltosios arbatos kombučioje nustatytas su 'Lac Majeau' žiedlapiais ir vaisiais, žaliosios arbatos kombučioje – variante su 'Hansa' žiedlapiais ir vaisiais. Įterpiami priedai lėmė šviesesnes ir gelsvesnes baltosios ir žaliosios arbatos kombučios spalvas. Tarp baltosios arbatos kombučios variantų priimtiniausias buvo mėginys su 'Hansa' žiedlapiais, tarp žaliosios - su 'Lac Majeau' žiedlapiais.

Magistro darbas atliktas 2025–2026 metais Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje, Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros, Augalinių žaliavų kokybės laboratorijose. Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikti šviežių, virtų ir keptų burokėlių cheminiai tyrimai ir želė saldainių skirtingų receptų kokybiniai bei jusliniai tyrimų duomenys. Tyrimo objektas: želė saldainiai su skirtingai apdorotais ir skirtingu kiekiu burokėlių priedais.
Tyrimo tikslas: ištirti biologiškai aktyvių junginių kiekius skirtingai apdorotuose burokėliuose ir įvertinti jų įtaką braškinių želė saldainių kokybei. Tyrimo uždaviniai: ● Ištirti ir palyginti virtų ir keptų burokėlių šakniavaisių biologiškai aktyvių junginių kiekius; ● Nustatyti ir įvertinti braškinių želė saldainių su skirtingai apdorotų burokėlių šakniavaisių priedais biologiškai aktyvių medžiagų kiekius; ● Nustatyti ir palyginti saldainių su virtais ir keptais burokėlių šakniavaisių priedais juslines savybes, spalvą ir tekstūros analizę. Darbo metodai: standartiniais metodais burokėlių šakniavaisiuose ir želė saldainiuose buvo nustatytas: bendras fenolinių junginių, bendras flavonoidų, betalainų, DPPH kiekis. Želė saldainiuose buvo nustatyta: tekstūra, spalva, atiliktas juslinis vertinimas. Tyrimų duomenys apdoroti vieno ir dviejų veiksnių dispersinės analizės metodu. Tyrimo rezultatai: skirtingas burokėlių apdorojimas reikšmingai veikia bioaktyvių junginių kiekį ir antioksidacinį aktyvumą. Šviežiuose burokėliuose nustatyta daugiau betalainų ir flavonoidų, o keptuose – didžiausias fenolinių junginių ir antioksidacinis aktyvumas. Saldainiuose didžiausias betacianų ir betaksantinų kiekis buvo saldainiuose su 45 proc. burokėlių priedu. Saldainiuose su 15 proc. keptų burokėlių priedu buvo didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis, o didžiausias bendras flavonoidų kiekis nustatytas su 15 proc. keptų burokėlių priedu. Keptų burokėlių priedas didino, o virtų – mažino šių junginių kiekius saldainiuose. Tai įtakojo saldainių juslines savybes, tekstūrą, spalvą. Pagal juslinį vertinimą labiausiai priimtini saldainiai buvo su 15 proc. burokėlių priedu, neišskiriant jų apdorojimo būdo.