Asmenų, patyrusių galūnių amputaciją, streso įveikos strategijų ir agresijos sąsajos

Abstract

Įvadas. Galūnės netekimas lemia svarbius pokyčius gyvenime. Ištyrus asmenų, patyrusių galūnių amputacijas, streso įveikos ir agresijos sąsajas būtų paprasčiau išskirti pacientus, kuriems naudinga tęsti darbą su psichologu orientuojantis į efektyvesnių įveikos strategijų naudojimą. Darbo tikslas - nustatyti asmenų, patyrusių galūnių amputacijas, streso įveikos strategijų ir agresijos sąsajas. Metodika. Tyrime dalyvavo 55 apatinių galūnių amputacijas patyrę asmenys, amžiaus vidurkis 58,29 ± 1,543, 29 vyrai ir 26 moterys. Tiriamieji apklausti individualiai, naudoti A.H.Buss ir M.Perry Agresijos klausimynas (1992) ir Ž.Grakausko ir G.Valicko Keturių faktorių streso įveikos klausimynas (2010). Rezultatai parodė, jog apatinių galūnių amputaciją dėl traumos ir dėl ligos patyrusių asmenų naudojamos streso įveikos strategijos reikšmingai nesiskiria, o praėjus daugiau laiko po amputacijos, dažniau naudojama vengimo streso įveikos strategija (p=0,003). Nustatyta, jog apatinių galūnių amputaciją patyrusioms moterims labiau nei vyrams būdingas priešiškumas (p=0,001). Jaunesni apatinių galūnių amputaciją patyrę asmenys yra labiau linkę naudoti problemų sprendimo streso įveikos strategiją (p=0,038), jiems labiau nei vyresniems asmenims būdingas pyktis (p=0,001), aukštesnio išsilavinimo apatinių galūnių amputaciją patyrusiems asmenims labiau nei žemesnio išsilavinimo asmenims būdinga verbalinė agresija (p=0,012). Aptikta, jog labiau išreikšta apatinių galūnių amputaciją patyrusių asmenų emocinės iškrovos streso įveikos strategija siejasi su labiau išreikštais pykčio rodikliais visuose tirtuose pogrupiuose (0,001<p<0,014), o su labiau išreikštais fizinės agresijos rodikliais siejasi tik vyresnių (p=0,025) bei amputaciją dėl ligos patyrusių asmenų pogrupiuose (p=0,003). [...]