Į sprendimus sutelktos saviveiksmingumo stiprinimo grupinės intervencijos paaugliams veiksmingumas globos įstaigose
| Date |
|---|
2018 |
Tyrimų rezultatai rodo, kad į sprendimus sutelktos terapijos principais grįstos intervencijos yra veiksmingos didinant paauglių saviveiksmingumą. Vis tik, tokių tyrimų nėra, kuomet kalba eina apie globos įstaigose gyvenančius paauglius, kuriems saviveiksmingumas yra viena iš svarbių savybių, užtikrinančių sėkmingą psichologinį funkcionavimą. Be to, mažai žinoma, kiek globojamų paauglių saviveiksmingumo didėjimas psichologinės pagalbos metu veda prie teigiamų pasikeitimų jų kasdieniame gyvenime. Pranešime pristatomo tyrimo tikslas – įvertinti globojamų paauglių saviveiksmingumo ir psichologinio funkcionavimo pokyčius dalyvavimo į sprendimus sutelktos terapijos principais grįstų grupinių saviveiksmingumo stiprinimo užsiėmimų metu. Be to, nagrinėjamas klausimas, ar yra ryšys tarp saviveiksmingumo ir psichologinio funkcionavimo pokyčių, vykstančių intervencijos metu. Tyrime dalyvavo penkiasdešimt aštuoni 13–15 metų paaugliai (po 29 poveikio ir kontrolinėje grupėse; po 13 berniukų ir 16 mergaičių kiekvienoje grupėje) iš trijų vaikų globos namų. Poveikio grupės paaugliai dalyvavo trijuose kassavaitiniuose grupiniuose užsiėmimuose, kuriuos vienijo kelionės traukiniu link aukštesnio saviveiksmingumo naratyvas. Intervencijos veiksmingumas buvo vertinamas naudojant Saviveiksmingumo skalę (aut. Hamill) bei Paauglių psichologinio funkcionavimo klausimyną (aut. Pakrosnis, Čepukienė). Rezultatai atskleidė, jog bendrojo saviveiksmingumo pokytis poveikio grupėje buvo reikšmingai didesnis nei kontrolinėje, tačiau analizuojant socialinio saviveiksmingumo pokytį reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta. Taip pat paaiškėjo, kad globojamų paauglių saviveiksmingumo pokytis medijuoja ryšį tarp dalyvavimo intervencijoje ir teigiamų pokyčių dviejose psichologinio funkcionavimo srityse (socialiai adaptyvaus elgesio bei pasitikėjimo savimi).