The influence of civic education on young people in Lithuania
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2014 | 37 | 1 | 18 | 31 |
Pilietinio jaunimo ugdymui svarbiausia yra šeima, mokykla, artimi draugai, neformali sociokultūrinė aplinka bei nevyriausybinės, vaikų ir jaunimo organizacijos. Kiekvienos valstybės gerovė yra tiesiogiai susijusi su piliečių gerove ir išsilavinimu bei vertybėmis pagrįstu savitarpio pasitikėjimu. Svarbiausi pilietinio ugdymo uždaviniai yra: sudaryti sąlygas mokiniams mokytis surasti savo kelią, kai šalies ir pasaulio politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo realijos yra kontroversinės; išmokyti analizuoti ir spręsti politinius bei socialinius konfliktus, kylančius dėl skirtingumo ir interesų. Juo labiau, kad konfliktą šiuolaikinė visuomenė supranta kaip „pažangos, civilizacijos ir galų gale pasaulinės pilietinės visuomenės šaltinį“ (Dahrendorf, 1996). Pilietinio ugdymo programa sudaro sąlygas demokratiniam, humanistiniam ugdymui bei moksleivių gebėjimų ugdymui bei plėtojimui praktinėje veikloje, kuris atskleidžia bei formuoja jaunuolio politines bei vertybines nuostatas, skatina vaikų kūrybingumą, teikia galimybę formuoti ir išreikšti savo nuomonę žodžiu ar kitu priimtinu metodu, diskutuojant grupėmis ar dalyvaujant kitoje veikloje. Mokiniai, dalyvaudami pilietiniame ugdyme, mokosi bendrauti ir bendradarbiauti. Jie įgyja vadovavimo įgūdžių, gebėjimų įgyvendinti savo idėjas, didėja jų motyvacija. [...]
Šiame darbe analizuojamos mokyklos galimybės daryti įtaką pilietinio ugdymo situacijai Lietuvoje, jaunų žmonių supratimui apie pilietiškumą, jaunų žmonių pasiruošimui tapti gerais piliečiais, demokratinės visuomenės suvokimui ir kokybiškam gyvenimui, jaunų žmonių suvokimui apie lygias teises bei lygybę visuomenėje. Straipsnis grindžiamas pilietinio švietimo įtaka ugdant jaunuolių pilietiškumą. Remiantis kitų mokslininkų straipsniais ir mokslinėmis įžvalgomis, nustatyta kad pilietinis ugdymas Lietuvos švietimo sistemoje atlieka svarbų vaidmenį. Pilietinis ugdymas turi būti paremtas interaktyviųjų metodų taikymu, kad mokiniai galėtų aktyviai diskutuoti, atlikti įvairias kūrybines užduotis, analizuoti, spręsti uždavinius, žaisti. Anot edukologų, būtent tokie naujieji mokymo metodai yra labiausiai priimtini mokiniams. Pagrindinis dalykas, kuo skiriasi interaktyvieji mokymo metodai nuo tradicinių, yra tai, kad interaktyvieji metodai auditoriją skatina dalyvauti, įsitraukti į veiksmą, o ne pasyviai stebėti ir stengtis iškalti, atsiminti. „Interaktyvusis mokymasis veikia per patirtį.“ Pilietinis ugdymas integruotas į visus mokomuosius dalykus bei užklasinę veiklą. Laikomasi požiūrio, kad pilietinis ugdymas yra žinių apie supantį pasaulį sistema, kuri sieja politologijos, sociologijos, filosofijos, teisės, psichologijos, kultūrologijos ir kitų dalykų pagrindus, siekiant suvokti, kad žmogus priklauso visuomeninių santykių sistemai.