Autistiškų vyrų ir moterų bazinių autizmo simptomų palyginimas skirtingais amžiaus tarpsniais: literatūros apžvalga

Abstract

Įvadas. Autizmas yra heterogeniškas sutrikimas, kuris pasireiškia įvairiomis formomis – nuo aukštu funkcionalumu pasižyminčio Aspergerio sindromo iki klasikinio autizmo, kuriam būdingas kalbos atsilikimas ar net intelekto negalia (Navickienė ir kt., 2019). Ilgą laiką šis sutrikimas buvo laikomas vyrišku, todėl tyrimų imtyse dominavo vyrai (Dworzynski et al., 2012). Pastebėta, kad moterims reikia daugiau ir sunkesnių simptomų, kad joms būtų diagnozuotas autizmas, o autistiškos mergaitės, pasižyminčios aukštesniais kognityviniais gebėjimais bei mažiau išreikštais simptomais, dažnai yra diagnozuojamos vėliau ar apskritai nediagnozuojamos (Begeer et al. 2013; Salomone et al., 2015; Dworzynski et al., 2012). Toks požiūris atsispindi ir autizmo paplitimo tarp lyčių statistikoje – kuo autizmo sutrikimas sunkesnis, tuo pasiskirstymas tarp lyčių yra tolygesnis, o autistiškų vyrų be intelekto negalios diagnozuojama net iki 16 kartų daugiau nei autistiškų moterų (Fombonne, 2009). Taigi, kyla klausimas, kodėl aukštesniu funkcionalumu pasižyminčių autistiškų moterų yra diagnozuojama ženkliai mažiau nei vyrų. Svarstoma, kad autistiškos mergaitės ir moterys gali pasižymėti savita autizmo raiška, nors tyrimų rezultatai išlieka prieštaringi (Dworzynski et al., 2012; Dean et al., 2016; Matheis et al., 2018; Frazier et al., 2014). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad į tyrimų imtis dažnai įtraukiami itin skirtingo amžiaus abiejų lyčių asmenys, o moterys dažnai pasižymi žemesniu intelektu nei vyrai. Tai, tikėtina, iškreipia rezultatus ir neleidžia identifikuoti veiksnių, dėl kurių autistiškos moterys be intelekto negalios yra rečiau diagnozuojamos. Šio darbo tikslas – apžvelgti ir palyginti intelekto sutrikimų neturinčių autistiškų vyrų ir moterų socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, pasikartojančio elgesio bei interesų ypatumus skirtingais amžiaus tarpsniais.