Studentų sirgti linkusios asmenybės sąsajos su sveikatai nepalankiu elgesiu

Abstract

Įvadas: Literatūroje tiek asmenybės tipas A, tiek tipas D yra siejamas su didesniu polinkiu sirgti širdies ligomis (Friedman, Rosenman, 1975; Goštautas ir Perminas, 2004; Denollet, 2005), bet ne visi tyrėjai nustato tokias pačias sąsajas (Šmigelskas, 2012; Meyer, Hussein, 2014). Kai kurie autoriai kelia klausimą ar šie asmenybės tipai skiriasi vienas nuo kito ar visgi yra susiję tarpusavyje ir yra pagrindo kalbėti apie konstruktų „persidengimą“ kuris gali paaiškinti rezultatų nesutapimą (Wang, 2012, Williams ir kt., 2011). Manoma, kad šiais asmenybės konstruktais pasižyminčių asmenų sergamumas gali būti aiškinamas tuo, kad šiems asmenims būdingas sveikatai žalingas elgesys (Williams ir kt., 2008), tiek su tipo A ir D skalėmis gauti rezultatai ne visados gaunamos sąsajos su sveikatai nepalankiu elgesiu. Tyrimo dizainas: Tyrime dalyvavo 218 (115 vyrų ir 103 moterys) studentų iš dviejų Lietuvos universitetų. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 20,2. Tyrime naudoti klausimynai: Paauglių/ Suaugusiųjų A tipo elgsenos skalė (AATABS-3, Forgays, ir kt., 1993), tipo D skalė (DS14, Denollet, 2005), sveikatai nepalankaus elgesio klausimynas (HRBI, Irish, 2011), klausimai apie rūkymą ir alkoholio vartojimą. Tyrimo tikslas: Nustatyti studentų sirgti linkusios asmenybės ir sveikatai nepalankaus elgesio sąsajas. Rezultatai: Atlikus tipo A ir D klausimynų faktorinę analizę buvo išskirti keturi faktoriai: Uždarumo, agresyvumo – priešiškumo, neigiamo emocingumo ir tikslų siekimo. Su fiziniu aktyvumu siejosi tikslų siekimas ir uždarumas, su mityba siejosi uždarumas ir agresyvumas – priešiškumas, su probleminiu alkoholio vartojimu siejosi uždarumas ir agresyvumas – priešiškumas, o su rūkymu siejosi agresyvumas – priešiškumas. Ribotumai: Tyrimą būtų tikslinga atlikti didesnėse ir reprezentatyvesnėse imtyse.