Beržų įtaka pušų želdinių sanitarinei būklei

Abstract

Jo poveikyje aplinkoje didėja drėgmė, intensyvėja sakotakių veikla ir gausinama, sakų išsiskyrimas. Gi sakams būdinga medžių apsauginė funkcija(Крушев,1962, Руднев и др.1969). Mūsų tyrimais nustatyta, kad beržų priemaiša pušų jaunuolynuose per 5% ir daugiau mažina kenkėjų pažeidimo laipsnį. Žinoma, kad vabzdžiai yra ir medžių ligų platintojai. Tyrimai atlikti su pušine požievine blake parodė, kad ji yra viena iš šakninės pintainės platintojų. Nepagrįsti ir kaltinimai, kad beržai didina miškinio ir paprastojo grambuolių kiekį ir gausumą plotuose, nes beržų lapais maitinasi kenkėjo vabalai. Šių vabzdžių biologinis savitumas papildomai maitintis objektus renkasi iki 2 km spinduliu (Valenta,2005). Grambuolių įsikūrimą atskiruose miško ekosistemų biotopuose lemia ekologinės apgyvendinamo ploto sąlygos, kaip dirvožemio derlingumas, drėgnumas, augalų rūšinė sudėtis ir jų padengimo laipsnis. Beržai gerina ir kraštovaizdį, kas labai svarbu iškylautojams, turistams, gyvosios gamtos mylėtojams.Beržas yra būtinas miškų ekosistemose. Vabzdžiai yra neatskiriama miškų biogeocenozių dalis. Jų rūšinė sudėtis, gausumas ir įtaka miškų būklei yra reikšminga tiek ekonominiu, tiek ir aplinkosauginiu požiūriais. Vabzdžiai yra nepaprastai gausi organizmų grupė. Jie yra prisitaikę gyventi skirtingose planetos vietose, kaip sausumoje, gėlo ir druskingo vandens aplinkoje, dirvoje, augaluose. Kai kurie vabzdžiai gyvena ir žmogaus gyvenamoje aplinkoje, tai tarakonai, prūsokai, blakės, utėlės. Šiuo metu Pasaulyje sistematinio mokslo pagrindu yra aprašyta virš 2 milijonų vabzdžių rūšių (Гиляровб 1949). Lietuvoje žinoma per 14 tūkstančių. Palyginimui apie vabzdžių gausumą prisiminsime, kad šalyje varliagyvių turime tik 7, o roplių tik13 rūšių.. Miškininkystės veiklos srityje, pagal vabzdžių rūšinę sudėtį, jų paplitimą ir gausumą galima gana objektyviai vertinti girininkijos ir urėdijos veiklą, miškų būklės perspektyvą. Taigi, vabzdžiai yra medynų būklės ir ūkinės veiklos kokybės indikatoriai. Vykdant gamtosauginius darbus, jų kiekį ir perspektyviškumą, būtina juos vertinti miškininkystės mokslų kontekste. Lietuvoje miškuose vyrauja medžio rūšies vertinimas daugumoje ekonominiu požiūriu. Tai nėra teisinga, jau vien tik sanitarinės medynų būklės atžvilgiu. Pažymėtina, kad netolimoje praeityje beržas eilės miškininkų buvo vertinamas neigiamai, net vadinamas miškų piktžole . Tai pernelyg siauras požiūris į miškų biocenozių vaidmenį aplinkai. Beržas savo nukritusiais lapais, gilumine ir greit suirstančia šaknų sistema gerina dirvožemį (Valenta,2005). Be to žinoma, kad beržų įtakoje keičiasi ir mikroklimatas.