Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidžių kiekybiniai požymiai

Abstract

Straipsnyje aprašomi Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidžių eksperimentinio tyrimo rezultatai. Eksperimentiniu būdu analizuoti akūtinių ir cirkumfleksinių dvibalsių kiekybiniai požymiai. Gautieji rezultatai lyginami su kitų vakarų aukštaičių kauniškių šnektų – Šakių ir Prienų – analogiškais tyrimais. Eksperimentinis tyrimas parodė, kad priegaidė neabejotinai turi įtakos Marijampolės šnektos dvibalsių kiekybei. Stabiliausias ir patikimiausias akūtinių ir cirkumfleksinių dvibalsių skirtumas – pirmojo dėmens trukmė. Su priegaide susijusi ir dvibalsių bendroji trukmė. Akūtiniai dvibalsiai šnektoje yra ilgesni. Cirkumfleksinių dvibalsių antrojo dėmens pailgėjimas negali būti laikomas šios šnektos priegaidės aiškiu požymiu. Lyginant gautuosius rezultatus su kitų šnektų tyrimais, nustatyta, kad pagal kiekybinių požymių svarbą priegaidžių diferenciacijai Marijampolės šnekta užima tarpinę poziciją. Kiekybės atžvilgiu labai skiriasi šiaurinė vakarų aukštaičių kauniškių dalis, kuriai būdingas cirkumflekso alotonas – tęstinė priegaidė, ir pietinė dalis, kuri šio alotono neturi.

The article examines the results of the experimental investigation of diphthongs syllable accents in the Marijampolė sub-dialect. The quantitative features of acute and circumflex diphthongs were subjected to experimental analysis. The results of the experimental investigation of Marijampolė sub-dialect are compared with the parallel researches in Šakiai and Prienai sub-dialects. According to the results of the investigation, the acute diphthongs are longer than the circumflex ones to the ratio 1,21 : 1. The clearest difference between the acute and circumflex diphthongs is realized in the first component of diphthong. The first components of the acute diphthongs are much longer. According to the importance of the quantitative features of the syllable accents Marijampolė subdialect stands in the medium position between Šakiai and Prienai subdialects.