| Abstract: | In the current paper we are exploring the importance of cultural connotation in the vocabulary teaching, more precisely we are focused on the secondary meanings of the lexemes expressing colors. Those culturally motivated “secondary” meanings are the keys to understand received message properly, without any misinterpretation or even more, misunderstanding. The data is presented from English, Russian and Georgian languages. It is interesting that for each language some culturally determined meanings of words are authentic; also it should be mentioned, that in Georgian language some cultural meanings of the color expressing vocabulary has been borrowed from Russia (during Russian Empire and Soviet Union) and from Anglo-American culture during last decades (after increasing the role and influence of US in the Georgian politics, education, economic and social relationships). We have come to the following conclusions: there are similarities in color vocabulary cultural connotations and significant differences as well: Blue – the color of sadness in English and color of romance (one from several culturally loaded meanings) in Georgian. Blue blood – means someone is from aristocratic family in all three languages. Some similarities can be considered as universal cultural data (facts), but teacher should emphasize the similarities in order to make learning process for students more comfortable and familiar: Black – the color often associated with negative qualities. Some similarities might be cultural borrowings (especially between Russian and Georgian languages, from Soviet time period, when both countries were the part of the same political (and partly socio-cultural space): white – expressing social class, enemies of Soviet authorities in Georgian and Russian. Differences between languages in this aspect can be considered as a cultural peculiarity. Teacher’s responsibility is to explain as precise as possible these differences to avoid any misunderstanding or misinterpretation: black – expressing criminals in Georgian and Afro-Americans in English. The language teacher’s responsibility is to explain as precise as possible these differences to avoid any vacant hole in the language teaching and keep the teaching standards high.
Straipsnyje kalbama apie kultūrinių konotacijų svarbą mokantis užsienio kalbos leksikos. Daugiausia dėmesio skiriama žodžių, reiškiančių spalvas, antrinėms reikšmėms. Anglų, rusų, gruzinų kalbų pavyzdžiais parodoma, kaip skirtingos kultūros lemia aptariamų žodžių antrines reikšmes, teigiama, kad tie skirtumai svarbūs norint adekvačiai suprasti teikiamą informaciją skirtingomis kalbomis. Straipsnyje nurodomi atvejai, kai visose trijose kalbose aptariamų spalvas reiškiančių žodžių antrinės reikšmės yra autentiškos, susijusios su savita kultūra, taip pat iškeliami antrinių reikšmių skolinimosi atvejai (į gruzinų kalbą iš rusų kalbos patekusios antrinės reikšmės, susijusios su kultūriniais SSRS ir Rusijos carinės imperijos reiškiniais; dėl JAV politinės įtakos sustiprėjimo Gruzijoje į gruzinų kalbą plintančios skolintinės reikšmės iš anglų-amerikiečių kultūrinės aplinkos). Straipsnyje daromos tokios išvados: Skirtingų kultūrų įtaka kalbų žodžių, reiškiančių spalvas, antrinėms reikšmėms akivaizdi: yra bendrų sutapimų ir radikalių skirtumų. Pavyzdžiui, žydra spalva reiškia liūdesį anglų kalboje, o gruzinų ir rusų kalbose – romantiką, o „mėlyno kraujo žmogus“ suprantamas vienodai visose trijose kalbose – tai aristokratiškos prigimties asmuo. Kai kurie sutapimai interpretuotini kaip kultūrinės universalijos. Pavyzdžiui, juoda spalva visose trijose kalbose rodo negatyvius dalykus. Pedagogas, mokydamas užsienio kalbos, tai turėtų akcentuoti – visa tai palengvina studento mokymosi procesą. Kai kurie esantys sutapimai interpretuotini kaip reikšmių skoliniai. Pavyzdžiui, rusų ir gruzinų kalbose balta spalva gali reikšti žmonių socialinę grupę, t.y. sovietinės valdžios priešus. Taigi mokantis užsienio kalbos yra svarbu suprasti žodžių antrines leksines reikšmes ir praplėsti jomis savo turimą žodyną. Visa tai didina besimokančiojo sociokultūrines kompetencijas.
Esamus aptariamų kalbų žodžių, reiškiančių spalvas, antrinių reikšmių skirtumus galima charakterizuoti kaip kultūrinius savitumus. Pavyzdžiui, juoda spalva rusų kalboje gali asocijuotis su kriminaliniu pasauliu, o anglų kalboje su afroamerikiečiais. Pedagogas turėtų esamus kultūrinius ir kalbinius skirtumus išryškinti, paaiškinti, kad mokydamas išvengtų klaidingų kalbinių interpretacijų, o sociokultūrinės kompetencijos būtų lavinamos tinkamai. |
