Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/99636
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Kavaliauskas, Vidas
Title: Dėl kai kurių daiktavardinių priesagos -ėti veiksmažodžių kirčiavimo normų
Other Title: On accentuation norms of certain verbs with the suffix -ėti derived from nouns
Is part of: Žmogus ir žodis, 2013, t.15, nr. 1, p. 85-89
Date: 2013
Keywords: Priesaginiai veiksmažodžiai;Kirčiavimo norma;Kirčiavimo variantai;Realiosios vartosenos polinkiai
Abstract: eiksmažodžių priesaga -ėti lietuvių bendrinėje kalboje akcentiškai nėra nusistovėjusi. Konkretų kirčiavimo tipą (šakninį ar priesaginį) lemia įvairūs fonetiniai, morfologiniai, semantiniai, darybiniai veiksniai. Didžioji dauguma šios priesagos veiksmažodžių kirčiuojami priesagoje. Taip kirčiuojami beveik visi priesagos –ėti veiksmažodžiai, padaryti iš daiktavardžių. Šaknies kirtis būdingas tik keletui daiktavardinės kilmės priesagos –ėti vedinių. Beveik visų jų šakninis kirčiavimas nėra stabilus – vis labiau kalboje įsigali dėsningas priesaginis kirčiavimas, jis galėtų būti įteisintas kaip antrasis variantas. Bendrinėje kalboje yra ir nenusistovėjusio kirčiavimo veiksmažodžių – žodynuose fiksuojami abu kirčiavimo variantai: priesaginis ir šakninis. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgusi į sistemiškumo reikalavimus ir realiosios vartosenos polinkius, 2005 metais pasiūlė įteisinti 3 daiktavardinių –ėti veiksmažodžių antruosius, priesaginio kirčiavimo, variantus. Atlikti realiosios vartosenos tyrimai parodė, kad veiksmažodžių maurėti ir varputėti kirčiavimo variantai keistini vietomis – priesaginis kirčiavimo variantas, kaip dėsningas ir dažniau vartojamas, turėtų tapti pagrindiniu.
The verbal suffix -ėti is a variable-stress suffix in Standard Lithuanian. A specific accentuation type (root or suffix) is determined by various phonetic, morphonological, semantic and derivational factors. The vast majority of the verbs with this suffix are stressed on the suffix. It is the accentuation pattern of nearly all verbs with the suffix -ėti derived from nouns. The stress on the root is only characteristic of several noun derivatives with the suffix -ėti. However, nearly all of them show an unstable root accentuation type – a regular suffix accentuation type is getting more and more prevalent in the language; therefore, it could be established as the secondary variant. Standard Language also features some verbs of unsettled accentuation – dictionaries record both accentuation variants: suffix and root. With reference to the systemisation requirements and tendencies of actual usage, in 2005 the State Commission of the Lithuanian Language suggested to approve the variants of suffix accentuation of 3 verbs with the suffix -ėti derived from nouns as secondary variants. The research of actual usage revealed that the accentuation variants of the verbs maurėti and varputėti should be reversed – the variant of suffix accentuation, being a regular and more common variant, should be approved as the principal variant.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/99636
Appears in Collections:Žmogus ir žodis / Man and the Word, 2013, t. 15, nr. 1 Didaktinė lingvistika

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

19
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

6
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.