Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/99635
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Kazlauskaitė, Rūta;Župerka, Kazimieras;Macienė, Jurgita
Title: Okazionalūs deminutyvai: tipai ir paskirtis kalbiniame akte
Other Title: Occasional diminutives: types and functions in a speech act
Is part of: Žmogus ir žodis, 2013, t.15, nr. 1, p. 90-100
Date: 2013
Keywords: Deminutyvas;Okazionalus darinys;Okazionalizmas;Potencinis žodis;Neologizmas;Diminutive;Occasional word;Occasionalism;Nonce word;Potential word;Neologism
Abstract: Neįprasti, arba okazionalūs, deminutyvai pasižymi netipiška daryba, laiko ir erdvės atžvilgiu sporadine vartosena, individualumo ir (arba) šnekamosios kalbos atspalviu. Deminutyvas atpažįstamas iš darybos formanto – priesagos. Kita deminutyvo dalis – su pamatiniu žodžiu bendras kamienas. Deminutyvų okazionalumą lemia vienas iš darybos sandų: priesaga, pamatinis žodis arba abiejų darybos sandų santykis. Atsižvelgiant į formą, deminutyvas laikomas okazionaliu, jei padarytas su viena reta priesaga (vaik-ėkštis‘vaikiukas’), iš karto su keliomis priesagomis (maž-ut-ėl-yt-ut-ėl-ėl-aitis‘pats mažiausias’), yra deminutyvinamas kalboje nefunkcionuojantis pamatinis žodis (čiulad-yt-ėla) arba įvardis, veiksma-žodis, prieveiksmis, dalelytė, jaustukas, ištiktukas (išdžiūvutėlė‘labai išdžiūvusi‘, plg. dalyvį išdžiūvusi; ačiukas, plg. jaustuką ačiū). Okazionalumo požymis atsiranda ir dėl vedinio pamatinio kamieno ir priesagos semantinės nedermės. Pavyzdžiui, daiktavardis įniršisreiškia ‘smarkus įpykimas’, taigi deminutyvo įnirš-iukasleksinė reikšmė disonuoja mažumą, malonumą žyminčiai priesagai -(i)ukas. Pažeistos darybos, okazionalūs deminutyvai turi aiškią komunikacinę paskirtį. Būdami šmaikštūs ir netikėti, jie parodo kalbą kaip neriboto kūrybingumo išraiškos priemonę ir apskritai spalvingesnio komunikavimo galimybę.
Unusual or occasional diminutives are characterized by atypical derivation, sporadic use from the viewpoint of time and space, hue of individuality and (or) informal speech. A diminutive is recognized from the derivative formant – suffix. Another part of a diminutive is a stem common with a base word. The occasionality of diminutives is determined by one of two derivation components – suffix, base word, or the relation between both derivation components. Regarding the form, a diminutive is considered occasional if it is formed with one rare suffix (vaik-ėkštis ‘kid’ – an example of informal speech), with several suffixes at once (maž-ut-ėl-yt-ut-ėl-ėl-aitis ‘the very smallest’ – an example from the poem by Albinas Žukauskas), a base word not functioning in speech is diminutized (čiulad-yt-ėla – an example from the folk song) or a base word is a pronoun, verb, adverb, particle, interjection, onomatopoeic word (išdžiūvutėlė ‘very dried’ – an example from a short story by Juozas Aputis, cf. the participle išdžiūvęs ‘dried’; ačiukas ‘thankee’– an example of youth slang, cf. the interjection ačiū ‘thank you’). The feature of occasionality also appears because of the semantic dissonance between a base stem and a suffix of a derivative, for example, the noun įniršis means ‘strong anger’, thus the lexical meaning in a diminutive įnirš-iukas dissonates with the suffix -(i)ukas indicating smallness and delight. Diminutives of violated derivation, occasional diminutives have a clear communicative function. Being witty and unexpected they show the language as a means of expression of unlimited creativity and a possibility of more colourful communication in general.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/99635
Appears in Collections:Žmogus ir žodis / Man and the Word, 2013, t. 15, nr. 1 Didaktinė lingvistika

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

292
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

204
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.