Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/99592
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Sociologija / Sociology (S005)
Author(s): Dryžaitė, Ieva
Title: Dirbančios šeimos ir prekarizuotas gyvenimas
Other Title: Working families and precarious life
Is part of: Kultūra ir visuomenė : socialinių tyrimų žurnalas = Culture and society : journal of social research. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2019, nr. 10(1)
Extent: p. 99-126
Date: 2019
Keywords: Prekarizuotas darbas;Feminizuotas darbas;Dirbanti šeima;Gerovės valstybė;Precarious work;Work feminization;Working family;Work and family balance;Welfare state
Abstract: Straipsnio tikslas – aptarti problemišką apmokamo darbo pusę, paanalizuoti, kaip didėjantis užimtumas, kintanti darbo formų įvairovė, sąlygos, reikalavimai, lūkesčiai, požiūriai į darbą, nevienodos darbo užmokesčio, laiko organizavimo sąlygos segreguoja individus ir veikia jų asmeninę gerovę. Straipsnio objektas yra dirbanti šeima – tradicinės, konservatyvios, stabilios valstybės mažiausias vienetas. Didėjanti šeimų formų įvairovė, mažėjantis gimstamumas, augantis skyrybų skaičius, sparčiai senstanti visuomenė rodo, kad šis vienetas tampa labai nestabilus ir pažeidžiamas. Tokio šeimų nestabilumo ir pažeidžiamumo priežasčių galima aptikti tiek vertybių bei požiūrių į šeimą kaitoje, tiek išaugusiame gyvenimo būdo pasirinkimų spektre, tiek socialinėje-politinėje šalies struktūroje, tačiau šiame straipsnyje pasirinktas dėmuo yra šeimos ir užimtumo santykis. Tekste aptartų šeimų tipų ir joms būdingų bruožų įvairovė rodo, kad šeimos skirtingai patiria su darbu susijusius efektus, tačiau tuo pat metu, nepaisant jų skirtingų gyvenimo situacijų ir iš jų išeinančių galimybių, matyti, kad visos šeimos išgyvena tam tikrus darbo rinkos „priespaudos“ padarinius ir skirtingu intensyvumu patiria prekarizuoto darbo pasekmes, kurios intensyviau, akivaizdžiau paliečia vargingiausias šeimas, kiek daugiau mažiau latentiniais būdais – pasiturinčias. Straipsnyje aptariama kintančių darbo formų įvairovė, socialinės politikos tendencijos ir jų poveikis šeimų situacijai. Svarbios dimensijos šiame kontekste yra prekarizuoto darbo formų atsiradimas ir įsitvirtinimas darbo rinkoje, gerovės valstybės vaidmens mažėjimas, laiko sampratos pokytis darbo ir šeimos derinimo kontekstuose, darbų feminizacijos ir lyčių nelygybės problematika nagrinėjant šeimų situaciją dabartinės rinkos sąlygomis
This article discusses the changing current employment structure and its impact on working family’s chances to balance personal life and paid work and to reconcile personal, economic, social and psychological interests. Because of the changing employment nature manifested by flexible, less formalized market relationships and growing social insecurity, working families increasingly experience normalization and institutionalization of precarious employment forms in the job market and political sphere. On the one hand, the appearance of new employment forms creates new possibilities for some people but, on the other hand, they also accelerate very intense social problems such as the increasing number of divorces or distanced families, the expansion of depression, overwork, burnouts or even work-based suicides, late childbirth, working people’s poverty, the intensifying sense of social insecurity and gradually decreasing possibilities to ensure appropriate life chances to live a “liveable life.” For this reason, it is very important to stimulate an interdisciplinary and deeply contextual dialog about such dimensions as family, care, paid work and time. The article examines all these dimensions by attempting to elaborate ideas for further discussions and to stimulate more humanistic narrative about a “liveable life” and work-personal life balance in contemporary society
Internet: https://doi.org/10.7220/2335-8777.10.1.5
https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/99592/1/ISSN2335-8777_2019_N_10_1.PG_99-126.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/99592
https://doi.org/10.7220/2335-8777.10.1.5
Affiliation(s): Socialinių mokslų fakultetas
Sociologijos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2019, nr. 10(1)
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml7.97 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

30
checked on Aug 17, 2019

Download(s)

44
checked on Aug 17, 2019

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.