Stojančiųjų į pedagogines specialybes motyvacijos tapti pedagogu vertinimo teorinės prielaidos ir metodo psichometriniai rodikliai

Abstract

Tikslas – pristatyti stojančiųjų į pedagogines specialybes motyvacijos tapti pedagogu vertinimo metodo teorines prielaidas ir psichometrinius rodiklius. Šalies raidos strateginiai tikslai kelia aukštus reikalavimus esamiems ir būsimiems pedagogams, todėl poreikis turėti veiksmingą būsimų pedagogų atrankos ir rengimo sistemą tampa itin aktualus. Pedagogų ryšys su profesija ir profesinė sėkmė siejami su asmens, studijų proceso ypatumais, pedagoginio darbo patirtimi, psichosocialine įstaigos aplinka (pavyzdžiui, Oder & Eisenschmidt, 2018; Skaalvik & Skaalvik, 2018), tačiau bet kuriame ryšio su profesija etape vienas svarbiausių yra motyvacinis aspektas (Han & Yin, 2016). Motyvacija turi įtakos karjeros sprendimams studijuoti pedagoginę specialybę, pradėti ir tęsti pedagogo karjerą. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, stojančiųjų į pirmosios pakopos švietimo ir ugdymo studijų programas motyvacijos vertinimas yra privalomas ir vyksta nuo 2010 metų. Pranešimo autorių parengto stojančiųjų motyvacijos tapti pedagogu vertinimo metodo teorinės prielaidos siejamos su savideterminacijos teorijoje išvystyta vidinės motyvacijos koncepcija (Gagne & Deci, 2005). Tyrimai patvirtina vidinės motyvacijos reikšmę akademiniams pasiekimams, pedagogų įsitraukimui į darbą, įsipareigojimui profesijai. Metodą sudaro stojančiųjų atsakymų raštu ir per pokalbį vertinimas, patikimumo ir validumo rodiklių analizei naudoti informacijos šaltiniai – motyvacijos vertinimo protokolai bei stojančiųjų, studentų ir absolventų anketinių apklausų duomenys. Nuo 2013 iki 2018 metų apklausta 4950 asmenų. [...]