Asmenybės bruožų reikšmė emigravusių ir Lietuvoje gyvenančių lietuvių gerovės ir socialinio pasitikėjimo ryšiui

Abstract

Pastaruoju metu daugelis autorių gana vienareikšmiškai nurodo, kad didesnis socialinis pasitikėjimas lemia aukštesnę žmogaus gerovę. Taip pat nurodoma, jog socialinio pasitikėjimo reikšmė gerovei yra netgi svarbesnė nei gaunamos asmens pajamos. Vis tik, emigracijos kontekste ryšys tarp pasitikėjimo ir gerovės tyrinėtas itin mažai, be to, nėra atsižvelgiama, kiek šiam ryšiui reikšmės turi žmogaus asmenybė. Todėl šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar skirtingais asmenybės bruožais pasižyminčių lietuvių (emigravusių ir gyvenančių Lietuvoje) gerovės ir socialinio pasitikėjimo ryšys skiriasi. Tyrime dalyvavo 1206 lietuviai (80,3 proc. moterys; 52,3 proc. gyvenantys emigracijoje). Tiriamųjų gerovei matuoti pasirinktas Psichikos sveikatos kontinuumo klausimynas (Keyes, 2009), tiriamųjų socialinis pasitikėjimas matuotas naudojant 12 klausimų iš Europos socialinio tyrimo. Tiriamųjų asmenybės bruožų išreikštumui įvertinti naudota lietuviška „Penketo svarbiausių“ bruožų klausimyno versija (Benet-Martinez, John, 1998; Endriulaitienė, Ševelytyė, 2009; John, Donahue, Kentle, 1991; John, Naumann, Soto, 2008; Markšaitytė, Endriulaitienė, Šeibokaitė, 2009). Projektas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos (Nr. MIP-007/2013). Pagal asmenybės bruožus visi tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: pasižymintys žemesnio neurotizmo asmenybės profiliu (46,2 proc.; kai neurotizmas yra silpniausiai išreikštas bruožas, o kiti bruožai yra daug stipriau išreikšti) ir pasižymintys žemesnės ekstraversijos ir aukštesnio neurotizmo asmenybės profiliu (53,8 proc.; kai neurotizmo bruožas išreikštas stipriau už ekstraversiją). [...]