Собственное имя как реликт древней культуры
| Author |
|---|
Jurkėnas, Juozas |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2013 | 15 | 3 | 35 | 41 |
Pagrindinis kalbos istorijos tyrimo metodas yra lyginimas. Onomastikoje tikriniai vardai turi būti lyginami pirmiausia su tikriniais vardais. Analogiškų vardų išplitimo geografija – tai vienas iš pagrindinių jų vertinimo kriterijų. Lyginant tikrinius vardus su apeliatyvais, reikia turėti galvoje visą šių žodžių reikšmių kompleksą, t.y. semantikos variantus visoje giminiškų žodžių grupėje. Be to, kalbant apie tikrinio vardo etimologiją reikia nepamiršti kultūrinio-istorinio (= mitologinio) šių žodžių aspekto. Straipsnyje pateikiama tikrinių vardų, turinčių sandą Gail-, analizė. Tikėtina, kad šio komponento etmonu galima laikyti ide. šaknį *ghei- „spindėti“ > baltų – slavų – germanų *ghoilo- „t.p.“(sufikso *-lo- vedinys su dėsninga šaknies balsio apofonija). Kaip tokios etimologijos argumentas straipsnyje pateikiamos dar dvi tikrinių vardų grupės, kurių kamienų pradinė ir pagrindinė reikšmė „spindėjimas, šviesa“. Turime omenyje vardus, turinčius šaknį *dei(H)- / *di(H)- ir *leuk- (: *louk- / *luk-).
The main method of research the history of language is comparison. In onomastic study proper names must be compared with proper names. The geographical distribution of similar units within a particular region - is one of the main criteria for evaluating their own nature. When comparing the proper name with the appellative vocabulary words should be submitted as a structured set of interrelated meanings , i.e. must acknowledge embodiments semantic content within a family genetically related words. In addition, the etymology of proper name should be attempt to decipher the cultural and historical (= mythological) reasons that caused the formation respective units. The paper presents an analysis of proper names containing in the structure basis Gail-. Prospective etymon – indo-European root * ghei-«sparkle, shine” > balt. - slav. - germ. *ghoilo-«the same” (suffixed with the formation of regular apophony of the vowel in the root of the word). As a kind of argument in the article are presented two series of proper names which are based on the semantic units of “light”, “shine”: *dei(H)- / *di(H)- and * leuk-(: * louk-/ * luk-).