Lietuvos ir Lenkijos mokinių fizinio aktyvumo, mokymosi pasiekimų ir savo galimybių vertinimo įvairiose srityse tarpusavio sąsajos

Abstract

Tikslas – nustatyti ir palyginti Lietuvos ir Lenkijos mokinių fizinio aktyvumo, mokymosi pasiekimų ir savo galimybių vertinimo įvairiose srityse tarpusavio sąsajas. Tyrime dalyvavo 16–18 metų 543 mokiniai. Tiriamiesiems buvo pateiktas trijų dalių klausimynas. Pirmąją dalį sudarė klausimai, leidžiantys nustatyti tiriamojo lytį, amžių, klasę, mokyklą, mokymosi pasiekimus – paskutinio semestro bendrą vidurkį bei visų mokymosi dalykų pažymius, pagal kuriuos mokiniai buvo suskirstyti į 4 mokymosi lygius. Antrąją anketos dalį sudarė klausimai apie mokinių fizinį aktyvumą, subjektyvų fizinį aktyvumą ir pajėgumą bei fizinį intensyvumą. Trečioji dalis buvo skirta nustatyti mokinių savo galimybių devyniose srityse vertinimą. Teiginiai sudaryti naudojant Banduros savo galimybių vertinimo skales (Self-efficacy scales, Bandura, 2006). Tyrimo metu nustatyta, kad fiziškai aktyvūs buvo 58,2 % vaikinų ir 38,6 % merginų. Gerai besimokantys vaikinai buvo fiziškai aktyvesni už blogai, vidutiniškai ir puikiai besimokančiuosius. Tačiau blogai besimokančios merginos buvo fiziškai aktyvesnės už puikiai, gerai ir vidutiniškai besimokančias bendraamžes (p < 0,05). Iš viso buvo 25,2 % puikiai besimokinančių mokinių ir 26,0 % blogai. Dažniausiai aukštesniu savo galimybių vertinimo lygiu pasižymėjo jauniausieji (16 m.), fiziškai aktyvūs ir puikų mokymosi vidurkį turintys mokiniai. Kuo mokinių subjektyvaus fizinio aktyvumo (FA) ir pajėgumo (FPJ) bei fizinio aktyvumo dažnumas buvo didesnis, o fizinio aktyvumo trukmė – ilgesnė, tuo jie pasižymėjo aukštesniu savo galimybių vertinimo lygiu (p < 0,05). Atlikus Lietuvos ir Lenkijos mokinių FA dažnumo, FA trukmės, mokymosi pasiekimų bei savo galimybių vertinimo įvairiose srityse koreliacinę analizę daugiau statistiškai reikšmingų koreliacinių ryšių nustatyta tarp Lietuvos mokinių. Analizė parodė, jog aukštesniu savo galimybių vertinimo lygiu pasižymi tie mokiniai, kurie dažniau ir ilgiau būna fiziškai aktyvūs bei turi geresnius mokymosi pasiekimus (p < 0,05). Tyrimo metu nustatyta, kad vaikinai yra fiziškai aktyvesni nei merginos. Tarp vaikinų fiziškai aktyvesni buvo gerai besimokantys, o tarp merginų – blogai besimokančios. Tyrimo rezultatai rodo, jog Lietuvoje gyvenantys mokiniai statistiškai reikšmingai jaučiasi tvirtesni ir labiau savimi pasitikintys beveik visose savo galimybių vertinimo srityse. The aim of research was to establish and compare the correlation between Lithuanian and Polish pupils in different fields of physical activity, educational achievements and self-efficacy. The participants were 543 Polish and Lithuanian students aged 16-18. The respondents were given a questionnaire consisting of three parts. The first part included questions about pupils’ gender, age, class, school, learning achievements - the last semester and an overall average of all grades of subjects, and basing on it students were divided into four quartiles. The second part of the questionnaire consisted of questions about students’ physical activity, subjective physical activity and physical capacity and intensity. The third part was intended to determine students’ self-efficacy in nine areas. The statements compiled using Albert Bandura self -efficacy scales (Self-efficacy scales, Bandura, 2006). [...]