Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/99232
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Gritėnienė, Aurelija
Title: Liaudiški augalų vardai šiuolaikinėje lietuvių vaikų prozoje
Other Title: Folk plant names in modern Lithuanian children’s prose
Is part of: Žmogus ir žodis, 2014, t.16, nr. 1, p. 50-61
Date: 2014
Keywords: Šiuolaikinė lietuvių vaikų proza;Leksika;Tarmė;Augalų vardai;Stilius;Dialect;Modern Lithuanian children’s prose;Lexis;Names of plants;Style
Abstract: Straipsnyje apžvelgiami šiuolaikinėje lietuvių vaikų prozoje rasti augalų vardai, kurie kuo nors (fonetika, daryba, šaknimi ar reikšme) skiriasi nuo mokslinių augalų pavadinimų. Tokių fitonimų rasta 46 autorių 76 kūriniuose. Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama tokių pavadinimų vartosenai, taip pat atkreipiamas dėmesys į jų motyvaciją, darybą ir funkcijas tekste. Pagal vartojimo polinkius skirtinos dvi didesnės tiriamų fitonimų grupės: 1) visuotinai liaudies šnekamojoje kalboje vartojami pavadinimai (vienažodžiai genčių ir dvižodžiai rūšiniai augalų vardai); 2) tarmiški augalų vardai. Taip pat išsiskiria nemaža iš svetimų kalbų perimtų augalų vardų grupė. Liaudiški augalų pavadinimai prozos tekstuose pagyvina kūrinių stilių, suteikia jam nacionalinės specifikos bruožų, taip pat plečia vaikų žodyną, turtina kalbą ir skatina juos geriau pažinti tikrovę. Dažnai pasitelkę tokius vardus autoriai kuria personažų ir vietų pavadinimus. Nustatyta, kad daugiau liaudiškų augalų vardų rasta vyresnės kartos autorių kūryboje. Turinčių tarmę autorių leksika turtingesnė, vaizdingesnė, jų tekstuose daugiau gyvosios kalbos intonacijų. Taip pat tokių fitonimų vartosenai įtakos turi ir pasirinkta kūrinio tema.
This article provides an overview of plant names, which were found in works of modern Lithuanian children’s prose, which in some way (may it be through phonetics, formation, root or meaning) differ from the scientific names of those plants. These sort of phytonyms were found in 76 works from 46 different authors. In the article the main emphasis is put on the usage of such names and also on their motivation, formation and functions in the text. Based on the tendencies of their usage, two large groups of phytonyms emerge: 1) names that are commonly used in spoken language by the folk (one-word genus and two-word species names); 2) vernacular plant names. Another large group is plant names, which have been adopted from other languages. In works of prose folk plant names enliven the style of the piece of writing, provide it with nationally specific features, widen children’s vocabulary, enrich their language and encourage them to comprehend reality better. Authors commonly use such names to create denominations for different places and characters. It has been noted, that the larger proportion of folk plant names are found in the works by authors of older generation. Authors with a dialect have a richer, more imaginative lexis, their texts are fuller of intonations of the living language. The chosen topic of the piece of writing is another factor that influences the usage of such phytonyms.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/99232
Appears in Collections:Žmogus ir žodis / Man and the Word, 2014, t. 16, nr. 1: Didaktinė lingvistika

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

22
checked on Mar 30, 2021

Download(s)

15
checked on Mar 31, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.