Paauglių iš Lietuvos ir Vokietijos fizinio aktyvumo, požiūrio į jį ir priežasčių, trukdančių fizinei veiklai, dimensijos

Abstract

Daugelio studijų duomenys rodo, kad labiausiai fizinis aktyvumas smunka 13–18 metų amžiaus tarpsniu. Tikslios fizinio aktyvumo mažėjimo su amžiumi priežastys nelabai aiškios, įvairiose tyrimų studijose pateikiamos gana skirtingos. Vis dėlto pagrindine priežastimi įvardijamas pakitęs šiuolaikinės visuomenės požiūris į fzinį aktyvumą apskritai besikeičiančių ekonominių, psichologinių, socialinių ir kultūrinių veiksnių procese. Tyrimo tikslas – palyginti paauglių iš Lietuvos ir Vokietijos fizinio aktyvumo, požiūrio į jį ir priežasčių, trukdančių jų fizinei veiklai, dimensijas. Tyrimo objektas – paauglių fizinis aktyvumas, požiūris į jį, priežastys, trukdančios fizinei veiklai. Tiriamąją imtį sudarė 200 mokinių (100 iš Lietuvos ir 100 iš Vokietijos). Tiriamiesiems buvo pateiktas klausimynas, jį sudarė 14 klausimų ir teiginių, kuriais siekta atskleisti mokinių fizinį aktyvumą, požiūrį į jį, fiziškai aktyvų laisvalaikį su tėvais ir priežastis, trukdančias jų fiziniam aktyvumui. Anketa lietuvių kalba buvo išversta į vokiečių kalbą, patikrinta bandomajame tyrime ir palyginta su originalu, nepriklausomiems vertėjams išvertus ją atgal į lietuvių kalbą. Tyrimo metu nustatyta, kad neformalaus ugdymo būreliuose savo mokymo įstaigose ir sporto mokyklose mankštinasi didesnė dalis paauglių iš Vokietijos negu Lietuvos. Vokietijos mokiniams būdingas 4–6 kartų per savaitę fizinio aktyvumo dažnis ir 4–6 val. per savaitę trukmė, o Lietuvos tirtų mokinių dažnis – kasdien, trukmė – 7 ir daugiau valandų. Tyrimas atskleidė, kad 22 % Vokietijos ir 14 % Lietuvos tirtų paauglių fizinis aktyvumas atitinka tarptautines rekomendacijas, t. y. per pastarąsias 7 savaitės dienas tiriamieji aktyvūs buvo daugiau nei 60 min, skirdami laiką vidutinio ir didelio intensyvumo fiziniam aktyvumui. Vokietijos mokinius būti fiziškai aktyvius labiau skatina netoli namų esantys sporto aikštynai, paliepimai, mokytojai, o lietuvius – žiniasklaida ir draugai. Vokietijos mokiniai dažniau fizinį aktyvumą nurodo kaip puikią laisvalaikio praleidimo formą ir galimybę susitikti su bendraamžiais, rasti naujų draugų. Pastebima negatyvi nuostata: beveik dešimtadalis mokinių iš Vokietijos fizinę veiklą apibūdina kaip nereikalingą laiko gaišimą, o 14,3 % Lietuvos tirtų mokinių mano, kad sportas ir kūno kultūra užima daug laiko ir trukdo jų pomėgiams. Didesnė dalis mokinių iš Vokietijos nepakankamo fizinio aktyvumo priežastį įvardija laiko trūkumą, o Lietuvos – tingėjimą, varžymosi jausmą ir norą, bet neprisirengimą pradėti. Numerous studies have shown that the greatest decline in physical activity appears in the 13–18 year age groups. The exact reasons of such physical activity decline with age are not clear and in various research studies these reasons are presented quite differently. Probably the main reason is the changed attitude of modern society towards physical activity in the process of changing economic, psychological, social and cultural factors, in general. The aim of the research was to compare dimensions of reasons for physical activity, attitude towards it and insufficient physical activity among teenagers from Lithuania and Germany. The object of the research – physical activity of teenagers, attitude towards it and reasons that hinder physical activity. The sample consisted of 200 students (100 from Lithuania and 100 from Germany). Subjects were given a questionnaire consisting of 14 questions and statements in order to reveal the students’ physical activity, attitude towards it, and physically active lifestyle with their parents, as well as, the reasons that hinder their physical activity. A Lithuanian questionnaire was translated into German and compared with the original upon having been translated back into Lithuanian by independent translators. [...]