Internalisation of disability as a social phenomenon in the reality of inclusive education

Abstract

Šio tyrimo rezultatai leidžia daryti kai kurias įžvalgas, atsakant į probleminį klausimą: „Kokiomis mokinių, ugdomų įtraukiojo ugdymo sąlygomis, bei pedagogų nuostatomis yra internalizuojama neįgalumo kaip socialinio reiškinio samprata?“. Atliktas kokybinis tyrimas taikant vieno atvejo strategiją ir kokybinės metaanalizės metodą. Tyrimo metu bendrinami keturių vienoje mokykloje, atviroje skirtingas galimybes turintiems mokiniams, vykdytų tyrimų duomenys. Nagrinėjamos mokinių, turinčių ir neturinčių negalių, bei pedagogų nuostatos. Nustatyta, kad negalios fenomeno sampratos formavimuisi didelės reikšmės turi aplinka, kurioje vyksta socialinė interakcija. Turintiems ir neturintiems negalių mokiniams veikiant kartu, susidaro puikios sąlygos stebėti ir vertinti vieniems kitų, o kartu ir savo galimybių ribas, pažinti jausmus, suprasti lūkesčius ir būti vykstančių procesų aktyviais dalyviais. Pažįstant vieniems kitus natūraliomis sąlygomis, formuojasi ir negalios fenomeno kaip natūralaus reiškinio suvokimas. Mokiniai nelieka abejingi negalią turinčių bendraamžių sunkumams ir ugdosi nuostatą gerbti šių žmonių orumą bei siekti lygiavertės partnerystės su jais. Negalią turintiems mokiniams natūralioje aplinkoje atpažįstant realias savo galimybes atrandama tiesa, kad neįgalieji turi ne tik sunkumų, bet ir stiprybių, taip pat kaip ir mokiniai, neturintys negalių, turi sunkumų. Mokytojai, priimdami mokinių įvairovę kaip lanksčių profesinių sprendimų priežastį, perduoda mokiniams žinią apie natūralius skirtumus tarp žmonių ir vienodą jų vertę. Kuriama į kiekvieno mokinio sėkmę orientuotą ugdymo erdvė pagrindžia sėkmės galimybę net ir esant neįgalumo situacijoje

Otherness of students that alters their aesthetical appearance, reduces physical abilities or limits cognitive potential may determine the difference in levels of individuals and different nature of interpersonal relationships. The research aimed at finding the answer to the question: What attitudes of educators and inclusively educated students result in internalised conception of disability as a social phenomenon?