Vilniaus apylinkių etninis instrumentinis muzikavimas XX a

Abstract

Straipsnyje, remiantis 2002 m. XIV etnoinstrumentologinės ekspedicijos Vilniaus apylinkėse užrašyta medžiaga, nagrinėjamos ir apibendrinamos surinktos žinios apie XX a. liaudies muzikantus, jų grotą muziką bei muzikos instrumentus. Prisimenamas garsiausias šio krašto cimbolininkas Piotr Kačianovskij. Bendrauta su 25 pateikėjais, iš kurių 14 griežė dumpliniais (7 – akordeonais, 5 – armonikomis, 2 – bajanais), 4 – smuikais ir kitais instrumentais (3 – mandolinomis, 2 – cimbolais, 1 – gitara, 1 – balalaika). Vilniaus apylinkėse gyvavo du pagrindiniai ansamblių tipai: styginiai ansambliai ir mišrūs ansambliai. Tyrinėtame regione etninio instrumentinio muzikavimo tradicijos beveik nutrūko XX a. antrojoje pusėje, o praeito amžiaus pabaigoje vos ruseno. Senųjų muzikantų grojimo tradicijų niekas neperėmė, tad jų atlikimo menas baigia išnykti. Tačiau formuojasi naujos tradicijos

The data obtained from the informants indicate that making music, which was highly popular in the regions of Vilnius at the beginning of the 20th century, is a very old tradition. Numerous folk violinists, bellow instrument players and wind musicians had still remained in regions of Vilnius during the expedition. Two major types of ensembles that existed in the regions of Vilnius could be distinguished: string ensembles and mixed ensembles. The research results indicate that stringed instruments and string ensembles were the oldest in the regions of Vilnius. Ensembles consisted of three-five to people who played the following instruments: the violin, the guitar, the mandolin, the balalaika and the folk bass, or the bassetto (called “basetlė”). Mixed ensembles of numerous different compositions also used to exist in the region. They played melodic instruments (the violin), harmonic (the concertina or the bandoneon) and rhythmic ones (the folk bass and drums). After wind instruments gained popularity, pipes were also included in the composition of aforementioned mixed ensembles