Prielinksnio virš kodifikacijos ir realiosios vartosenos santykis [1]

Abstract

Lietuvių kalbos sintaksės reiškinių vartosenos tyrimas rodo, kad esama nemažai neatitikimų tarp kai kurių linksnių ir prielinksnių realiosios vartosenos atvejų ir jų įteisintų normų. Straipsnyje gilinamasi į prielinksnio virš realiąją vartoseną per pastarąjį dešimtmetį. Taigi straipsnio tikslas – aptarti minėto prielinksnio įteisintos normos ir dabartinės vartosenos santykį ir pateikti rekomendacinio pobūdžio išvadas dėl jo kodifikacijos tikslinimo. Prielinksnio virš vartosenos tyrimas rodo, kad šis prielinksnis kalbos vartotojams, ypač periodinėje spaudoje, parankus kiekio, svorio, laiko, atstumo, ypatybės ar savybės perviršiui ir reiškinių persvarai reikšti. Palyginti dažnai tokių prielinksnio virš vartojimo atvejų pasitaiko ir sakytinėje, ir rašytinėje kalboje. Kol kas tokie prielinksnio virš vartojimo atvejai kalbos normintojų vertinami kaip vengtini arba net neteiktini bendrinei kalbai. Tokia kalbininkų nuostata grindžiama tuo, kad prielinksnio virš vartojimas perviršio reikšme yra slavų kalbos ir tarmių įtakos pasekmė. Tyrimo medžiaga leistų kelti prielaidą, kad perviršio reikšme prielinksnio virš vartosena plinta ne tik dėl minėtos priežasties, bet ir dėl perviršiui reikšti įteisintų ir vengtinų konstrukcijų reikšmių panašumo ar net tapatumo. Sisteminiai prielinksnio virš vartosenos požymiai rodo, kad jo vartojimas perviršio reikšme neprieštarautų bendrinės kalbos sistemai. Taigi plintantis prielinksnio virš vartojimas perviršio reikšme įpareigoja kalbininkus, paisant kalbos vartotojų įpročių, bet nenusižengiant kalbos sistemiškumui, svarstyti galimybę kodifikuoti prielinksnio virš vartojimą perviršiui reikšti. Be abejo, tam dar reikia papildomų prielinksnio virš vartojimo tyrimų