Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/97214
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis Clarivate Analytics Web of Science / Article in Clarivate Analytics Web of Science (S1)
Field of Science: Edukologija / Education (S007)
Author(s): Petronienė, Ona;Taljūnaitė, Meilutė
Title: Neformaliojo vaikų švietimo prieinamumo geografinis veiksnys
Other Title: Access to non-formal children’s education: geographical aspect
Is part of: Filosofija, sociologija. , T. 22, nr. 4 (2011)
Extent: p. 455-465
Date: 2011
Keywords: Neformalusis vaikų švietimas;Švietimo prieinamumas;Socialinė sanglauda;Non­formal children’s education;Social cohesion
Abstract: Vaikų ir jaunimo užimtumo bei saviraiškos ugdymo funkcijas atlieka valstybinės ir savivaldybių švietimo įstaigos – neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, bendrojo lavinimo mokyklos, dienos centrai, nevyriausybinės organizacijos, privačios institucijos ir kitos įstaigos, turinčios teisę teikti šias paslaugas. Šiuo metu stiprinama savivaldybių atsakomybė už švietimo prieinamumą, kokybę ir socialinę aprėptį savivaldybių teritorijoje. Kiekviena savivaldybė tvarko visų jos teritorijoje gyvenančių vaikų registrą, koordinuoja pavaldžių mokyklų komplektavimą ir mokinių srautus, tačiau neformaliojo vaikų švietimo mokyklų tinklas, neformaliojo ugdymo veiklų pasiūla, pavėžėjimo galimybės, neformaliajam vaikų švietimui skiriamų lėšų paskirstymas regionuose labai skiriasi. Straipsnyje analizuojamos šiuo metu veikiančios neformaliojo švietimo mokyklos, netolygiai išsidėsčiusios pagal geografinę padėtį ir todėl neatitinkančios socialinės sanglaudos kūrimo tikslų. Dauguma šių mokyklų sutelktos savivaldybių centruose ir tik kelios savivaldybės įsteigusios mokyklų filialus tolesnėse nuo savivaldybės centro vietovėse. Mokyklų geografinė padėtis riboja vaikų galimybes dalyvauti neformaliojo ugdymo, pažintinės, kultūrinės edukacijos veiklose, o šių veiklų organizavimas, ypač kaimo vietovių mokyklose, susijęs su didesnėmis lėšomis
The article deals with the network of different types of non­formal education institu tions in Lithuania. Their distribution and possibilities to provide non­formal education to children differ very much, and this does not correspond to the aims of social cohesion. This aspect is on the schedule of the municipals now, because they are the main social actors responsible for non­formal education. The findings suggest that the non­formal education of children in Lithuania, in particular as human resources, differs geographically, since children are the human capital of their “owner” and use the free mobility and opportunities to decide on how and where to exploit their skills and knowledge. Next to the already existing skills and knowledge, mobility for each individual should be ensured so as to acquire additional knowledge and skills as economic, social and cultural resources which will pay dividends in the future, so that Lithuanian non­formal education institutional environment remains a passive person of the “maintenance” area. A wide range of ratings and questionnaires show that subjective factors can account for an incomplete, inadequate and often informal, unacceptable use of human resources in organizations, which leads to the misuse of these resources and does not create any value for Lithuania
Internet: http://mokslozurnalai.lmaleidykla.lt/publ/0235-7186/2011/4/455-465.pdf
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Švietimo akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

WEB OF SCIENCETM
Citations 5

1
checked on Jun 6, 2021

Page view(s)

32
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

5
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.