Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/97119
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Filologija / Philology (H004)
Author(s): Cibulskienė, Jurga
Title: The Force metaphor in conceptualizing economic recession
Other Title: Ekonominės krizės konceptualizavimas Jėgos metafora
Is part of: Respectus philologicus : mokslo darbai. , 2013, Nr. 23
Extent: p. 11-26
Date: 2013
Keywords: Ekonominė recesija;Kritinė metaforų Analizė (CMA);Jėgos metafora;Legitimizacija;Delegitimizacija;Economic recession;Critical Metaphor Analysis (CMA);Force metaphor;Legitimization;Delegitimization
Abstract: Kognityvinės metaforos tyrėjai suvokia metaforą ne tik kaip galimybę kalbėti apie gyvenimo įvykius, bet ir kaip mąstymo būdą: idėjų jungimą, abstrakčių ir sudėtingų minčių paaiškinimą, informacijos ir emocijų perteikimą, t. t. Metafora – itin populiarus kognityvinių tyrimų objektas. Politiniame diskurse metafora suvokiama kaip ideologinė priemonė, kuria siekiama paveikti, įtikinti ir manipuliuoti žmonėmis. Pasak J. Charteriso-Blacko, politikai stengiasi parodyti save itin teigiamai, t. y. legitimizuotis įrodymais, atskleidžiančiais jų lyderiavimo charizmatiškumą, gebėjimus tinkamai valdyti šalį. Legitimizacija yra neatsiejama nuo delegitimizacijos, t. y. neigiamo „kito“ pristatymo. Tad pagrindinė metaforos, kognityvinio ideologijos mechanizmo, funkcija yra savęs teigiamas parodymas, o kitų – neigiamas. Straipsnyje analizuojama, kaip, konceptualizuojant pasaulinę ekonominę krizę, trys Lietuvos sociopolitinės grupės (valdančioji partija, opozicija ir žiniasklaida) legitimizuoja save ir delegitimizuoja oponentus naudodami jėgos metaforą. Tyrimas rodo, kad ta pačia konceptualiąja metafora grindžiama ir legitimizacija, ir delegitimizacija. Tačiau metaforos veikimo scenarijus skirtingas, skiriasi trijų sociopolitinių grupių diskursų retorinės implikacijos
Cognitive metaphor analysts comprehend metaphor as a convenient way of not only talking about real life events but also thinking about them: connecting ideas, explaining abstract ideas that are difficult to grasp, conveying messages and emotions, etc. Thus, metaphor in real-world discourse is increasingly becoming the focus of many cognitive studies. In political discourse, metaphor is seen as an ideological tool of deliberate attempts to influence, persuade and manipulate people. As Charteris-Black (2005: 16) put it, politicians try to establish themselves in a positive light or legitimize themselves, i.e., by presenting evidence that they are charismatic leaders who are capable of running their country efficiently. Legitimization goes hand in hand with delegitimization, i.e., negative other-presentation. Metaphor as a cognitive mechanism of ideology may serve both as positive self-representation and as a tool for fault-finding in others. Thus, the study focuses on how three Lithuanian socio-political groups (the leading party, the opposition, and the media) legitimize themselves and delegitimize their opponents by using force metaphors to conceptualize the worldwide economic recession. The findings indicate that although the same conceptual metaphor is used for legitimization and delegitimization, its fulfilment scenario appears to be markedly different and it carries different rhetorical implications in the three discourses.Economic recession
Internet: http://filologija.vukhf.lt/images/Respectus_2013_Nr23(28)/I_1.pdf
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Švietimo akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

30
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

5
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.