Eurodrama, arba kur iškeliauja lietuviškųjų dramų konfliktas?
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2012 | 14 | 2 | 39 | 48 |
Straipsnyje kalbama apie dviem prasmėm iš lietuviškųjų dramų „iškeliaujantį“ konfliktą: apie veiksmo vietos iškėlimą iš Lietuvos ir apie draminių prieštarų silpnėjimą veikiant politinei konjunktūrai ir postdraminio teatro stilistikai. Keliamas eurodramos klausimas; konstatuojamos kultūrinėje spaudoje vykusios diskusijos apie euroromaną ribos. Analizuojamos Gintaro Grajausko ir Mariaus Ivaškevičiaus dramos, kurios gali būti traktuojamos kaip skirtingi eurodramos variantai. Grajausko Rezervatas – tai politinė alegorija, „globalizuojanti“ posovietinės Lietuvos patirtį, Brunonas ir barbarai – šiuolaikinė istorinė drama, reiškianti eurooptimizmą kaip šių dienų patriotizmą; Ivaškevičiaus Artimas miestas – populiarioji detektyvinė eurodrama, kurianti subendrintą europietiškumo vaizdinį, Mistras – dramatizuota XIX amžiaus visuotinės literatūros istorija, pateikianti alternatyvią lietuvybę Europos kultūrinės tapatybės kontekste. Eurodramoje arba radikaliai atsisakoma lokalumo (retesnis atvejis), arba, išplėtus geografinę erdvę, plečiamas tautinių herojų ratas, sukuriama lyginimo situacija, leidžianti kritiškai permąstyti tautinius mitus ir stereotipus.
The present article discusses the issues of ‘the disappearing conflict‘ in the Lithuanian drama in its two senses: first, moving the scene of action beyond the geographical borderline of Lithuania, and, second, the weakening of the drama-specific contradictions under the influence of both political bias and the stylistic peculiarities of the post-drama theatre. The question of the newly-developing eurodrama is raised in the study; also, the situation of the euronovel that has already received a wide coverage in culture-specific publications is surveyed in terms of its identifiable limitations. The dramas by Gintaras Grajauskas and Marius Ivaškevičius are analysed in the article, and dramas of the two authors are treated as two different variants of eurodrama. The drama Reservation by Grajauskas is a political allegory that portrays the post-soviet experience of Lithuanians in a kind of ‘globalised‘ manner; the drama Brunon and Barbarians by the same author represents a contemporary historical drama, with its clearly expressed eurooptimistic spirit as a way of demonstrating present day patriotic feelings. The drama A Town Nearby by Ivaškevičius could be qualified as a detective eurodrama that attempts at creating a unified image of European citizenship; and the drama Mistras presents to the reader the history of world literature of the 19th century in its dramaspecific form, with a distinct alternative offered for retaining the Lithuanian identity within the context of European cultural identity. The general tendencies in the eurodrama seem to be: radical going away from locally-characteristic forms of representation (in some cases), and referring to more extended spaces in their geographical terms (more commonly) as well as to the increased circle of national characters, with the situations readily created for obvious comparisons, naturally leading to critical reconceptualisation of the existing national and cultural stereotypes, and myths.