Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/96333
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse (S4);Article in other databases (S4)
Field of Science: Etnologija (H006);Ethnology (H006)
Author(s): Palubinskienė, Vida
Title: Kankliuojamųjų ir giedamųjų sutartinių lyginamoji analizė
Other Title: A comparative analysis between Lithuanian traditional glees performed on the kanklės and chanted vocally
Is part of: Res Humanitariae. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2011, [t.] 9
Extent: p. 124-144
Date: 2011
Keywords: Tradicinės kanklės;Kankliuojamosios ir giedamosios sutartinės;Tradicija;Traditional kanklės;Instrumental and vocal glees;Tradition
Abstract: Sutartinių atsiradimo, raidos bei gyvavimo klausimai domino ne vieną Lietuvos bei užsienio mokslininką. Tačiau iki šiol galutinai neišaiškinta sutartinių, kaip etninio reiškinio, problema. Mūsų kultūros palikime jos užima labai svarbią vietą, sudaro atskirą žanrą, pasižymi originaliomis poetinėmis ir muzikinėmis išraiškos formomis, sudėtinga daugiabalse architektonika. Kada giedamąsias sutartines pradėta skambinti kanklėmis, tiksliai nėra žinoma. Šiaurės rytų aukštaičių penkiastygėmis kanklėmis skambinamų ir giedamųjų sutartinių melodijos, balsai, lygiagrečių sekundų sąskambiai, pagaliau tekstai daug kuo panašūs. Lyginant remiamasi svarbiausiais sutartinių tyrinėjimo darbais, kuriuose greta liaudies dainų išspausdinta nemažai instrumentinės muzikos. Kankliuojamos keturinės, rečiau dvejinės ir labai retais atvejais trejinės sutartinės. Manoma, jog giedamosios keturinės sutartinės daugiausia buvo skambinamos todėl, kad faktūra geriausiai atitiko kankliavimo specifiką. Bandymas prisitaikyti prie civilizacijos diktuojamų sąlygų mažai atsiskleidė Šiaurės Rytų Aukštaitijos kanklių repertuare. Jis beveik nekito ir išsilaikė iki XX a. vidurio, kol galiausiai dėl ekonominių, socialinių bei estetinių priežasčių visiškai išnyko
Issues related to appearance, development and existence of Lithuanian traditional glees (called sutartinės in Lithuania) have invoked interest of quite a number of Lithuanian and foreign researchers. Yet the issue of glees as an ethnical phenomenon has not yet been solved until the present time. They occupy a very important position in our cultural heritage; they also form a distinct genre, are characterised by original poetic and musical expressive forms as well as complex polyphonic architectonics. No exact knowledge exists on when chanted glees started to be performed on the kanklės (Lithuanian traditional zither). The tunes, voices and accords of parallel seconds as well as lyrics of northeastern Aukštaitian (Lithuanian highland) glees performed on five-stringed kanklės are similar to vocally performed glees in many aspects. To perform the comparative analysis, the author relies on the major glee research works embracing quite a number of instrumental musical pieces next to folk songs. Four-voice (more seldom, two-voice, and, in very rare instances, three-voice) glees are performed on the kanklės. The general opinion is that vocal fourvoice glees were mostly performed instrumentally due to their facture suiting the specific nature of kanklės music the best. Attempts to adapt to the conditions imposed by civilisation are little observed in the northeastern Aukštaitian kanklės repertoire. It would remain almost unchanged and was retained until the middle of the 20 th century, when it became totally extinct impacted by economic, social and aesthetic reasons
Internet: http://www.ku.lt/leidykla/leidiniai/RES_HUMANITARIAE/Visas_tekstas_2011_1(9).pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/96333
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Švietimo akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Show full item record

Page view(s)

6
checked on Aug 15, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.