| Abstract: | The paper analyses the traditional company valuation methods, as well as the value added intellectual coefficient and its possible use in company valuation. The author evaluates the relationship between intellectual capital and company performance, and proposes a combined corporate valuation model.
Vienas iš pagrindinių įmonės vadovo tikslų yra maksimizuoti įmonės vertę. Įmonės vertė yra pagrindinis korporatyvinių finansų matas, nepaisant to surasti įmonės vertę nėra paprasta. Visų pirma skirtingos įmonės turėtų būti vertinamos skirtingai (pavyzdžiui, viešoji įstaiga ir privati įmonė, nesėkminga įmonė ir t.t.). Antra, įmonės vertė taip pat priklauso nuo vertinimo tikslo (viena įmonė gali turėti kelias vertes, priklausomai nuo vertinimo metodo). Paskutinius du dešimtmečius pastebimas inovacijų srauto padidėjimas finansų rinkose, tačiau korporatyvinio vertinimo metodai reikšmingai nepasikeitė.Tradiciniai korporatyvinio vertinimo metodai apima diskontuotų pinigų srautų vertinimą, likvidavimo ir apskaitos vertinimą, santykinį vertinimą ir kontingentinių reikalavimų vertinimą (skirtingi autoriai siūlo įvairias vertinimo metodų grupes). Didžiąją dalį šių metodų nulėmė ankstesnės veiklos rezultatai, tačiau būtina atsižvelgti į vertę, kurios nėra balanse, tačiau ji yra ir gali didėti. Tradiciniai korporatyvinio vertinimo metodai yra pagrįsti įmonės balansu, pajamų ar pinigų srautų ataskaitos informacija; tačiau intelektinis kapitalas (IK) taip pat yra turtas. Tačiau balanse jis vertinamas nuliu. Egzistuoja dideli skirtumai tarp įmonės vertės rinkoje ir buhalterinės vertės, dalis šių skirtumų gali būti paaiškinti IK. Net jei nėra universalaus IK apibrėžimo, jo informacija numato įmonės ateities potencialą.Tyrimo tikslas – ištirti tradicinius įmonės vertinimo metodus, kaip vertės elementą įtraukiant intelektinį koeficientą (pridėtinės vertės intelektinis koeficientas – VAICTM), įvertinti ryšį tarp intelektinio kapitalo ir įmonės vertės bei pateikti rekomendacijas tradicinių korporatyvinio vertinimo metodų gerinimui.Analizė buvo atliekama 31 Latvijos įmonėje (Baltijos šalių vertybinių popierių birža) nuo 2005 iki 2011 m. Atliekant tyrimą buvo naudojami tiek kokybiniai, tiek kiekybiniai tyrimų metodai: monografijų, grafinis metodai, aprašomosios statistikos metodas bei koreliacinė analizė. Tyrimas grindžiamas paskelbtais įmonės vertinimo metodų ir pridėtinės vertės intelektinio koeficiento (VAICTM) dokumentais, taip pat Baltijos šalių vertybinių popierių biržos pateikiama informacija. Tyrimo metu nustatyta, kad tradiciniai įmonės vertinimo metodai dažniausiai pagrįsti fizinio įmonės turto vertinimu, tuo tarpu žiniomis pagrįstoje ekonomikoje daugiau dėmesio skiriama darbuotojams ir intelektiniam kapitalui. Dėl šios priežasties tradiciniai įmonės vertinimo metodai nebėra tinkami, nes atsirado poreikis parengti naujas koncepcijas ir metodologijas.Plačiai naudojamas IK rodiklis yra pridėtinės vertės intelektinis koeficientas VAICTM , kuris suteikia galimybę, naudojant šį koeficientą, gerinti įmonės vertinimo metodus. Tačiau ankstesnių empirinių tyrimų rezultatai yra nesuderinami. Kai kurių tyrimų rezultatai skelbia apie teigiamą koreliaciją tarp IK ir įmonės vertės, tačiau kitų tyrimų rezultatai nepateikia jokio ryšio. Keliuose tyrimuose buvo pastebėtas ryšys tarp pridėtinės vertės intelektinis koeficiento elementų ir įmonės vertės rinkoje. Minėtas tyrimas parodė prieštaringus rezultatus tarp pridėtinės vertės intelektinio koeficiento VAICTM ir įmonės veiklos. Jeigu vienoje įmonėje analizuojami VAICTM komponentai, tuomet jokių reikšmingų ryšių nebus su SCE, išskyrus koreliaciją tarp SCE ir VAICTM įmonėms antrajame sąraše. Tačiau statistiškai reikšmingos koreliacijos egzistuoja tarp HCE, CEE ir Tobin’s Q, ROIC vertės.Šio straipsnio autorius rekomenduoja kompleksinį tradicinių įmonės vertinimo metodų derinį su VAICTM arba jo komponentais CEE ir HCE, siekiant pagerinti įmonės vertinimo modelį. Toks modelis būtų našesnis ir pasiektų geresnius įmonės vertinimo rezultatus, nes jis apimtų ne tik istorinę informaciją iš finansinių ataskaitų, bet būtų atsižvelgiama ir į IK. Įmonės vertė turi būti sudaryta iš abiejų, tiek ilgalaikio materialaus turto, tiek IK. |
