Tapatybės problema tarybinių ir nepriklausomybės metų autobiografijoje

Abstract

Straipsnyje aptariamos tarybiniais ir pirmaisiais nepriklausomybės metais išleistos rašytojų autobiografijos. Autobiografiją rašantysis didžiausią dėmesį teikia į savo asmenybės formavimosi istoriją, į savęs dabartinio tapatybės genezę. Šis tapatybės aspektas tarybiniais metais buvo ypač problemiškas, todėl, analizuojant ano laiko autobiografijas, svarbiausi klausimai yra šie: kaip ir su kuo save tapatina autobiografiją rašantysis, kaip bando ivengti, apeiti tarybiniais metais beveik neįmanomą tapatybės klausimą. Asmens tapatybės formavimosi istorija būtinai turi atskleisti ir santykį su savuoju laiku ir savąja epocha, kuris tarybiniais metais buvo neįmanomas

The article discusses the autobiographies of writers during the Soviet times as well as during the first years of independence. The person writing an autobiography pays greatest attention to the history of formation of his personality and to the genesis of his current identity. The issue of identity was extremely problematic during the Soviet times, therefore the analysis of the autobiographies of those times poses the most important question - how and who does the writer of an autobiography identify himself with? How does he try to avoid and escape the issue of identity that was almost impossible in the Soviet times? The history of formaton of an identity of a person must necessarily reveal the relation with the current time and the current epoch, which was unthinkable in the Soviet times