Tapatumo aspektai A.J. Greimo reikšmės teorijoje

Abstract

Straipsnyje pristatoma tapatumo problema, kuri yra svarbi Algirdo Juliaus Greimo semiotikai. Subjekto tapatumas yra suprantamas kaip reikšmės efektas, kaip diskurso vidinės referencijos efektas. Bet kuris diskursas gali būti suprantamas kaip subjekto tapatybę kuriantis diskursas. Subjekto tapatybei nustatyti reikalingas vienokių ar kitokių su juo susijusių reikšmių pasikartojimas diskurse. Tapatumo efektas diskurse sukuria kolektyvinį ir individualų subjektą. Šiuolaikinėje semiotikoje tapatumo sąvoka taikoma daugiausia žmogiškam atlikėjui apibūdinti (pavyzdžiui, Erico Landowskio tyrinėjimuose). Anafora įsteigia atlikėjo izotopiją diskurse. Sakymo adresatas gali susitapatinti su vienu iš pasakymo atlikėjų, su pasakyme pateiktu individo vaidiniu

The article discusses the issue of identity, which is important to the semiotics of Algirdas Julius Greimas. The identity of a subject is apprehensible as a meaningful effect, as the effect of inner reference of discourse. Any discourse can be perceived as a discourse that creates the subject's identity. To identify a subject, the repetition of different meanings related to it is necessary in the discourse. The effect of identity in the discourse creates a collective and individual subject. In modern semiotics, the conception of identity is mainly used to define an anthropomorphic actor (for example, in the investigations of Eric Landowski). Anaphora establishes the actor's isotopy in the discourse. The enunciation that the addressee can get assimilated with, as one of the utterance actors, or with the simulacrum of the individual that is subjected in the enunciation, is also discussed