Landscape changes in the Dovinė river basin after restoration of Independence
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Geologijos ir geografijos institutas | LT | |
LT |
| Date |
|---|
2007 |
Pagrindiniai veiksniai, lėmę kraštovaizdžio pokyčius Dovinės upės baseine, kaip ir kitose šalies kaimo vietovėse 1990–2003 m., buvo: (1) privačios žemėvaldos atkūrimas ir (2) bloga socialinė, demografinė ir ekonominė padėtis. Privačios žemėvaldos atkūrimas turėjo įtakos ženkliam žemės dangos mozaikiškumo ir kraštovaizdžio įvairovės padidėjimui. Vyraujantys smulkūs ūkiai, paramos stoka bei bloga socialinė, demografinė ir ekonominė padėtis lėmė žemės ūkio intensyvumo sumažėjimą bei tokius būdingus žemėnaudos pokyčius kaip: pievų ir ganyklų ploto didėjimas, dirbamos žemės ploto sumažėjimas, žemės ūkio naudmenų apleidimas ir užaugimas arba užsodinimas mišku. Nuo 2003 m., įstojus į Europos Sąjungą, ES parama ir vykdoma politika tapo viena svarbiausių kaimiškojo kraštovaizdžio kaitą lemiančių jėgų, kurių poveikis visų pirma pasireiškia žemės ūkio intensyvėjimu ir apleistų naudmenų ploto mažėjimu. Atlikto tyrimo rezultatai taip pat atkreipia dėmesį į nepakankamą Lietuvoje atliekamo Corine Land Cover žemės dangos pokyčių įvertinimo tikslumą bei ekologiniu ir kraštotvarkos požiūriu aktualias problemas, glaudžiai susijusias su kraštovaizdžio kaita: vertingų atvirų buveinių (natūralių pievų ir ganyklų, atvirų pelkių) užaugimą mišku, vandens telkinių eutrofikaciją, buvusių kolektyvinių fermų, technikos kiemų bei melioracijos stočių pritaikymą ir sutvarkymą. Būtina pabrėžti, kad Dovinės upės baseino teritorijoje nustatytos kraštovaizdžio kaitos tendencijos yra būdingos visoms periferinėms šalies kaimo vietovėms.
Landscape changes in the Dovinė river basin after the restoration of Independence are analysed. The main factors that caused landscape changes in the Dovinė river basin as well as in other rural areas of Lithuania in 1990–2003 were the restitution of private land property and the poor social, demographic and economic situation. Restitution of private land property and liquidation of collective farms (“kolkhozes”) increased land cover fragmentation and landscape diversity. The domination of small farms, lack of support and the poor social, demographic and economic situation determined deintensification of agriculture and such typical land use changes as expansion of grasslands, decrease of cultivated land as well as abandonment and afforestation of agricultural land. After 2003; the EU agri-environmental schemes have become the most significant driving forces. Afforestation of valuable agricultural habitats, euthropication of water bodies, transformation of former collective farms and technical infrastructure are significant environmental and landscape management problems closely related with landscape changes.