Zur Polyfunktionalität der deutschen Modalverben oder: Was ist modal an den deutschen Modalverben?
Author | Affiliation | |
---|---|---|
LT |
Date |
---|
2005 |
Vokiečių kalbos modaliniai veiksmažodžiai gali atlikti deontinę arba episteminę funkciją. Ilgą laiką lingvistikoje episteminiam modalinių veiksmažodžių vartojimui buvo skiriama mažai dėmesio, modaliniais šie veiksmažodžiai buvo vadinami būtent dėl deontinės funkcijos. Nūdienos lingvistikoje randama atvirkštinė nuomonė, esą tik epistemiškai vartojami modaliniai veiksmažodžiai yra modaliniai. Straipsniu norima parodyti, kad tiek deontiškai, tiek epistemiškai vartojami vokiečių kalbos veiksmažodžiai išreiškia modalumą, kuris suprantamas kaip komunikacinis pragmatinis reiškinys, o apibrėžiamas kaip kalbančiojo požiūris į propozicijos turinį. Tam tikslui žiūrima, kaip modaliniai veiksmažodžiai vartojami grožinio kūrinio ištraukose. Kalbančiojo požiūriui būdingos trys sudedamosios dalys: kognityvinė, afektinė bei valios. Daroma išvada, kad deontinis vokiečių kalbos modalinių veiksmažodžių vartojimas yra labiau kognityvinės prigimties, o episteminiškai vartojami modaliniai veiksmažodžiai išreiškia dar ir kalbančiojo jausmus bei norus. Kita vertus, straipsnyje pabrėžiama, kad griežtų ribų tarp trijų sudedamųjų požiūrio dalių nėra, o dažnai būtent kontekstas modaliniams veiksmažodžiams suteikia vienokių ar kitokių modalumo atspalvių.
German modal verbs may perform either deontic or epistemic function. For a long time, the linguistics paid little attention to the epistemic function of modal verbs and named these verbs modal namely because of deontic function. Today, a different view prevails in linguistic studies. It sees only epistemic modal verbs as actuallity modal. The paper aims at revealing that both deontic and epistemic German modal verbs express modality, which is understood as a communicative pragmatic phenomenon and defined as the speaker's approach to the context. For this reason, the author has researched the usage of modal verbs in the extracts of fiction. The speaker's view is characterised by three constituents, namely, cognitive, affective and volitional. It is concluded that deontic usage of German modal verbs is of more cognitive character, while the modal verbs used epistemically also express the speaker's emotions and wishes. On the other hand, the paper emphasises that there are no clear boundaries between the three constituents of the approach. Usually, namely the context provides modal verbs with certain aspects of modality.