Daiktavardinių anglicizmų vartosenos ypatumai spaudos diskurse. Tekstynais paremtas gretinamasis tyrimas
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2016 |
Straipsnyje nagrinėjami daiktavardiniai anglicizmai prancūzų ir lietuvių spaudos diskurse gretinamuoju aspektu. Tyrimo tikslas – parodyti, kurių iš analizuotų anglicizmų vartojimo atvejai tėra pavieniai, o kurie iš jų yra reguliarūs, ir trumpai apžvelgti anglicizmų paplitimo ir vartojimo prancūzų ir lietuvių spaudoje tendencijas. Tyrimas atliktas besiremiant tekstynų lingvistikos metodu, siekiant nustatyti anglicizmų santykinį dažnumą ir vartosenos ypatumus. Tekstyno pavyzdžiai yra sukonstruoti remiantis dedukciniu metodu, t. y. einama nuo idėjos (spaudos diskursas) į tekstų, atitinkančių sumanymo kriterijus, paiešką prancūzų ir lietuvių kalbų atrinktuose tekstynuose. Tyrime panaudota kalbinė medžiaga buvo surinkta iš elektroninio dažniausiai vartojamų anglicizmų žodyno (119 daiktavardinių anglicizmų) ir jų ekvivalentų prancūzų kalboje. Siekiant iliustruoti (patvirtinti ar paneigti) iškeltą hipotezę, kad prancūzų spaudos diskurse daiktavardiniai anglicizmai yra vartojami dažniau lyginant su lietuvių spauda, atlikome kiekybinį anglicizmų vartojimo tyrimą. Tyrimas atskleidė, kad lietuvių kalbos tekstyne daugiau nei 5 kartus (17%) rečiau vartojami daiktavardiniai anglicizmai negu prancūzų spaudos diskurse (83%), todėl nemotyvuotas anglicizmų vartojimas tiek prancūzų, tiek lietuvių spaudoje turi didelę reikšmę ir yra svarus anglicizmų tyrimo reikalingumo pagrindas.
Atliekant šį tyrimą pasirinkome prancūzų ir lietuvių spaudos diskursą, kadangi spauda apskritai orientuojasi į platesnį skaitytojų ratą, spaudos tekstas visada susijęs su realiu kalbos vartojimu. Faktas, kad būtent spaudos dėka aktyvus skolintos leksikos žodynas prancūzų ir lietuvių kalbose išplito, leidžia daryti atsargią prielaidą, kad pagrindinis anglicizmų įsiskverbimo šaltinis yra spauda. Įmantriai skambantys anglicizmai išstumia visuotinai vartojamus prancūziškus ir lietuviškus žodžius. Tokie anglicizmai, kaip le parking/parkingas, le printer/printeris, le best-seller/bestseleris, le meeting/mitingas jau seniai įsitvirtino spaudos diskurse, be to šių skolinių atsiranda vis daugiau ir daugiau. Anglicizmų vartojimo spaudos diskurse problema prancūzų ir lietuvių tyrėjų jau buvo pastebėta, todėl esama įvairių publikacijų, kuriose bandoma aiškinti anglicizmų įsiskverbimo priežastis, jų bendrybes ir skirtybes. Reikšmingesnės jų trumpai apžvelgiamos šiame straipsnyje.
When carrying out the research, the press discourse in French and Lithuanian newspapers has been chosen because press in general always focuses on a wider audience of readers and the texts are usually close to the actual use of language. The fact that French and Lithuanian press actively use borrowed words allows making a careful assumption that the press is also the main source of anglicisms. Elaborate anglicisms tend to replace generally used French and Lithuanian words. Such anglicisms as le parking/ parking, le printer/ printer, le best-seller/ bestseller, le meeting/ meeting have long taken root in the press discourse. Moreover, the number of borrowed words seems to constantly grow. The problem of the use of anglicisms in the press discourse has already been noted by French and Lithuanian researchers. Various publications have been published aiming to explain the reasons behind such propagation of anglicisms and their similarities and differences. The most significant reasons behind this phenomenon are briefly reviewed in the article.
The article analyzes the use of nouns borrowed from the English language in the discourse of French and Lithuanian press by employing contrastive analysis. The goal of the study is to reveal which of the analyzed anglicisms are used sparingly and which of them are used regularly, and to briefly review the trends of the propagation and use of anglicisms in the French and Lithuanian press. The research was carried out on the basis of corpus linguistics with the aim to determine the relative rate and peculiarities of the use of anglicisms. The sample corpus was selected based on a deductive method, i.e. the search in the selected French and Lithuanian texts was narrowed down from the main idea (discourse in newspaper articles) to texts that corresponded to certain key criteria. The texts used in the research were collected from an online dictionary of the most popular anglicisms (119 nouns borrowed from English) and their equivalents in the French language. A quantitative research on the use of anglicisms was carried out to support or negate the hypothesis that nouns borrowed from the English language were used in the French press more frequently than in the Lithuanian press. The research revealed that the nouns borrowed from the English Language were used in the Lithuanian corpus 5 times (17%) less in comparison to the French corpus (83%). Hence, motiveless use of anglicisms in both the French and Lithuanian press discourse is very significant and serves as a solid foundation in terms of relevance of research on anglicisms.