Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/92898
Type of publication: Straipsnis nerecenzuojamoje Lietuvos konferencijos medžiagoje / Article in non-peer-reviewed Lithuanian conference proceedings (P2c)
Field of Science: Agronomija / Agronomy (A001)
Author(s): Šiuliauskas, Albinas;Liakas, Vytautas;Paltanavičius, Virgilijus;Lukoševičius, Andrius
Title: Azoto trąšų normų įtakos cukrinių runkelių derliaus formavimuisi
Other Title: Effect of the nitrogen fertilizer ratios on the formation of sugar beet yields
Is part of: Žemdirbio vasara 2006 [CD-R] : šiuolaikinės augalininkystės technologijos : lauko augalų tręšimo aktualijos : mokslinė-praktinė konferencija. Akademija., 2006, Nr. 11
Extent: p. [1-7]
Date: 2006
Note: Puslapiai skaičiuoti straipsnį įkėlus į Wordą
Keywords: Cukriniai runkeliai;Azoto trąšos;Šaknų derlius;Cukringumas;Sugar beet;Nitogen fertilizers;Root yield;Saccharinity
Abstract: 2002-2004 m. LŽŪU Bandymų stotyje karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje (IDg8-k (LVg-p-w-cc)) daryti tyrimai, siekiant nustatyti didėjančių azoto trąšų normų įtaką cukrinių runkelių šaknų masės formavimosi dinamikai, derliui ir jo kokybei. Dirvožemio agrocheminės savybės: dirvožemio pH – 6,9-7,3, fosforingumas – 165-321, kalingumas – 119-174 mg kg-1. Cukrinių runkelių veislė – ‚Anna‘ (diploidinė NZ). Bandymuose buvo nustatyta, kad sparčiausiai cukrinių runkelių šaknys augo birželio-rugpjūčio mėnesiais ir per šį laikotarpį jų masė vidutiniškai padidėjo net 5,7-8,4 karto arba 421-598 g. Runkelių tręšimas azoto trąšomis visais bandymų metais greitino šaknų masės didėjimą vegetacijos eigoje. Cukrinių runkelių tręšimas didėjančiomis azoto trąšų normomis iš esmės mažino pasėlių retėjimą ir derliaus nuėmimo metu optimalaus tręšimo variante pasėlių tankumas buvo net 14,0-18,0 tūkst. ha-1 didesnis nei kontroliniame variante. Visos bandyme naudotos azoto trąšų normos iš esmės didino runkelių šaknų derlingumą. Saikingo tręšimo (N80-120) variantuose šaknų derlius, lyginant su kontroliniu variantu padidėjo: 2002 m. – 12,5-17,9, 2003 m. – 13,8-16,3, 2004 m. -11,4-15,2 t ha-1. Patręšus maksimalia tręšimo norma (N200) šaknų derlius padidėjo net 20,9-24,5 t ha-1, tačiau iš esmės sumažėjo jų cukringumas. Cukrinių runkelių šaknų cukringumas variantuose be azoto trąšų buvo: 2002m. – 18,7, 2003 m. – 18,74, 2004 m. – 17,76%, o optimalaus tręšimo variantuose (N120) – 17,19-18,02%. Labiausiai šaknų cukringumą mažino maksimali azoto trąšų norma. Šiame variante šaknų cukringumas sumažėjo 1,84-2,89 procentiniais vienetais
Over 2002-2004 on the carbonate shallow glacious soil (IDg8-k (LVg-p-w-cc)) of the experimental station at Lithuanian University of Agriculture the trials directed torwards determining the effect of increasing nitrogen fertilizer ratios on the dynamics. Of sugar beet mass formation, yield and its quality were carried out. Agrochemical properties of the soil: soil pHKCL – 6.9-7.3, level of phosphorus – 165-321, level of potassium 119-174 mg kg-1. Sugar beet variety – ‘Anna’ (diploid NZ). The highest rate of sugar beet root growth was recorded in June – August months. Over this period root mass increased at an average by 5.79-8.4 times or by 421-598 g. Fertilization of sugar beets with nitrogen fertilizers in all trial years accelerated root mass increase over the vegetation period. Fertilization of sugar beets with increasing nitrogen fertilizer ratios contributed to significant reduction in crop thinning and at the time of harvesting crop density in the variants of optimum fertilization was by 14.0-18.0 thou ha-1 higher than in the control. All the fertilizer ratios applied in trials contributed to significant increase in sugar beet root productivity. In the variants of moderate fertilization (N80-120) root yield if compared with the control increased: in 2002 – by 12.5-17.9, in 2003 – 13.8-16.3, in 2004 – 11.4-15.2 tonnes per ha-1. Having fertilized with the maximum fertilization ratio (N200) the root yield increased by 20.9-24.5 tonnes per ha-1. Sugar beet saccharinity in the variants without nitrogen fertilizers made: in 2002 – 18.7, in 2003 – 18.78, in 2004 – 17.76%, in the variants of optimum fertilization (N120) – 17.19-18.02 %. Maximum nitrogen fertilizer ratio resulted in the highest decrease in sugar beet saccharinity. In this variant root saccharinity decreased by 1.84-2.89 % units
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/92898
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml11.35 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

16
checked on Sep 5, 2019

Download(s)

2
checked on Sep 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.