Yoga practice has monor influence on respiratory function at rest in men and women
| Author | Affiliation | |||
|---|---|---|---|---|
Zaičenkovienė, Kristina | ||||
| Date | Issue |
|---|---|
2013 | 1(88) |
Tyrimo pagrindimas ir hipotezė: daugeliu studijų įrodyta teigiama jogos nauda žmogaus sveikatai. Jogos kvėpavimo technika gali pagerinti plaučių funkciją ramybėje. Tikslas – palyginti nesportuojančių asmenų ir praktikuojančių Hatha jogą kvėpavimo funkcijos rodiklius ramybėje ir įvertinti jų pokyčius po šešių mėnesių jogos pratybų. Metodai. Norint įvertinti vyrų (n = 11; amžius – 30,8 (± 7,06) m.; KMI – 25,6 (± 2,6)), moterų (n = 11; amžius – 28,9 (± 6,86) m., KMI – 22,5 (± 2,3)), praktikuojančių jogą, ir kontrolinės tokio pat amžiaus grupės asmenų (n = 22) plaučių funkcinius rodiklius ramybėje buvo naudotas nešiojamas dujų analizatorius „Oxycon Mobile“ (Jaeger, Vokietija). Rezultatai. Kvėpavimo funkcijos rodikliai, tokie kaip forsuoto iškvėpimo greitis iškvėpus 75/85% tūrio (L/s; p = 0,036), forsuoto įkvėpimo tūris (L; p = 0,014), forsuoto įkvėpimo tūris procentais per 1 s (L; p = 0,045) jogą praktikuojančių moterų grupėje buvo statistiškai reikšmingai didesni nei kontrolinės grupės. Praktikuojančių jogą vyrų maksimalusis gyvybinis plaučių tūris procentais (p = 0,018), forsuoto iškvėpimo tūris procentais per pirmą sekundę (L; p = 0,041), forsuoto iškvėpimo greitis iškvėpus 25% tūrio (L/s; p = 0,017), forsuoto įkvėpimo tūrio (L; p = 0,002) rodikliai buvo didesni už nepraktikuojančių jogos vyrų rodiklius. Po šešių mėnesių jogos pratybų buvo nustatytas didesnis moterų forsuoto iškvėpimo greitis iškvėpus 50% tūrio (L/s; p = 0,003) ir maksimaliojo gyvybinio plaučių tūrio (%; p = 0,028) rodikliai vyrų grupėje.
Taip pat buvo pastebimos vyrų maksimaliosios gyvybinės plaučių talpos (L; p = 0,053), maksimaliojo įkvėpimo greičio (L/s; p = 0,051), forsuoto įkvėpimo tūrio (L; p = 0,061), forsuoto įkvėpimo tūrio per 1 s (L; p = 0,064) ir moterų maksimaliojo įkvėpimo greičio (L/s; p = 0,072) bei forsuoto įkvėpimo tūrio (L; p = 0,076) rodiklių didėjimo tendencijos. Aptarimas ir išvados. Jogos pratybos gali tik silpnai paveikti vidutinio amžiaus vyrų ir moterų kvėpavimo rodiklius ramybėje. Reikalingos papildomos studijos, kurios padėtų geriau įvertinti jogos pratybų poveikį plaučių funkcijoms
We also found a tendency of the increase of VCMAX (L) (p = 0.053), PIF (L/s) (p = 0.051), FVC IN (L) (p = 0.061), FIVI (L) (p = 0.064) indexes in men and PIF (L/s) (p = 0.072), FVC IN (L) (p = 0.076) in women. Discussion and conclusions. Yoga practice appeared to have minor influence on respiratory function at rest in men and women of middle age. Additional studies examining various yoga practices are warranted to gain a more comprehensive understanding of the effects of yoga techniques on pulmonary functions.
Research background and hypothesis. Hatha yoga breathing has the potential of training the respiratory system in such a way that it helps an individual to cope with the respiratory demand (Ray et al., 2011). Research aim was to compare pulmonary function variables between physically inactive subjects and the ones practicing hatha yoga and to evaluate changes after 6 months of yoga practice in the latter group. Research methods. Pulmonary function was measured by means of the gas analyser “Oxycon Mobile” (Germany) before and after 6 months of yoga training in men (n = 11) (age – 30.8 (7.06), BMI – 25.6 (2.6)) and women (n = 11) (age – 28.9 (6.86), BMI – 22.5 (2.3)) practicing yoga and control subjects (n = 22) of similar age. Measurements included forced vital capacity (FVC), forced expiration volume in one second (FEV(1)), forced inspiratory volume in one second FIV1, vital capacity (VC), peak expiratory flow (PEF), forced expiratory flow rate (FEF (25–75)%), forced inspiratory flow at 50% of the vital capacity (FIF50%), maximum voluntary ventilation (MVV), vital capacity (VC MAX), peak inspiratory flow (PIF), etc. Research results. Pulmonary function measures FEF 75/85 (L/s) (p = 0.036), total volume inspired FVC IN (L) (p = 0.014), FIV1 (L) (p = 0.045) were significantly higher in the group practicing yoga than in the control group of women, and VC MAX (%) (p = 0.018), FEV 1 (%) (p = 0.041), FEF 25 (L/s) (p = 0.017), FVC IN (L) (p = 0.002) in men practicing yoga, than in men not practicing yoga. They also demonstrated higher values of MVV (L/min) (p = 0.068) and FVC (L) (p = 0.050). After 6 months of practicing yoga we found higher FEF 50 (L/s) (p = 0.003), FEF 50% (L/s) (p = 0.003) in women’s group and VCMAX (%) (p = 0.028) in men’s group.