Pietinių paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) populiacijų perkėlimo efektas Lietuvos klimato sąlygomis
Date |
---|
2018 |
Tyrimo tikslas – ištirti pietinių paprastosios pušies populiacijų medžių produktyvumo ir kokybės požymius, palyginti juos su kitų populiacijų požymiais Kazlų Rūdos mokomojoje ir Mažeikių miškų urėdijose įveistuose paprastosios pušies populiacijų bandomuosiuose želdiniuose. Išmatuota per 3 000 medžių dviejų tipų bandymuose: tiesioginio perkėlimo (45 metų amžiaus populiacijų palikuonys) ir perkėlimo sukuriant populiacijų hibridus (25 metų amžiaus hibridai). Rezultatai parodė, kad pietinių populiacijų tiesioginė introdukcija duotų neigiamą efektą, nes aukštų temperatūrų poveikis vietinėms pušies populiacijoms vasaros metu nėra pakankamai reikšmingas, kad suteiktų pietinėms paprastosios pušies populiacijoms adaptacinį pranašumą, o žiemą periodiškai pasitaikantys šalčiai yra rimta ir reikšminga grėsmė jų prisitaikymui bei ekonomiškai vertingų požymių kokybei. Netolimų šiaurinių populiacijų (Pskovo, Novgorodo regionai) perkėlimas Lietuvos sąlygomis duotų teigiamą efektą stiebo kokybei, tačiau šiek tiek sumažintų medžių produktyvumą. Jeigu nekyla problemų su vietinių populiacijų adaptacija ar nėra rinkos poreikio aukštai stiebo kokybei, jų tiesioginė introdukcija taip pat nerekomenduotina. Populiacijų hibridizacijos tyrimai rodo, kad kol kas pietinių genetinė integracija į vietines populiacijas yra naudingesnė (saugesnė) per hibridizaciją su vietiniais genotipais. Šią integraciją būtų efektyvu atlikti įtraukiant į selekcines populiacijas pietinius genotipus.
The objective of our study was to assess the quantitative and qualitative traits of southern Scots pine populations and compare these traits with the local populations tested in two field tests in Kazlų Rūda (central Lithuania) and in Venta (north-eastern Lithuania). In total, we measured ca. 3 000 trees in these two tests: (a) direct population transfer (Kazlų Rūda, tree age 45) and (b) test of interpopulation hybrids (Kazlų Rūda, age 25). The results showed that the direct introduction of southern populations of Scots pine into Lithuania would give a negative effect (low survival, inferior stem quality). Apparently, the effect of relatively warmer winters is not strong enough to give an adaptive advantage for the southern over local populations. The cold spells in winter could still be a limiting factor and serious threat to sound development of the southern origins of Scots pine transferred to Lithuania. Transfer of populations from near north (Pskov, Novgorod regions) would give a positive effect on stem straightness, but would slightly reduce wood yield. Therefore, in the absence of a serious threat for adaptedness or no demand for supreme quality timber, we would not recommend the direct introduction of these northerly populations as well. However, the hybridisation field test revealed a superior survival, stem quality and wood yield of hybrids obtained by mating southern mother-trees with the local male parents. Therefore, at present, the introduction of southern genes via admixing southern genotypes in local breeding populations is a better approach than the direct introduction.