| Abstract: | Tyrimai atlikti Kretingos miškų urėdijos Grūšlaukės girininkijoje 2006–2016 m. plynose juodalksnio ir beržo kirtavietėse, paliktose savaime atželti, taip pat kirtavietėse, kurios buvo atkuriamos jas dirbtinai želdant. Tirtas savaiminis juodalksnio ir beržo žėlimas, savaiminukų būklė, taip pat sodinukų prigijimas ir išlikimas skirtingo amžiaus želvietėse ir želdavietėse. Beržo želdinių prigijimas ir išlikimas Kretingos miškų urėdijos Grūšlaukės girininkijoje 5 metų beržo žėliniuose, didžiausias tankis nustatytas Pcn ir Ncl augavietėse. Pcn augavietėje buvo apie 6 tūkst. vnt./ha, Ncl – 4,5 tūkst. vnt./ha. Lcl, Lcp buvo nuo 2,7 tūkst. vnt./ha iki 2,3 tūkst. vnt./ha. Blogiausiai beržas žėlė Lcl, Lcp augavietėse. Išanalizavus bendrąjį juodalksnio žėlimo intensyvumą skirtingose augavietėse nustatyta, kad didžiausias juodalksnio savaiminukų tankis yra Pcn ir Ncl augavietėse. Pcn augavietėje buvo apie 11 tūkst. vnt./ha, Lcl augavietėje jų jau gerokai mažiau – apie 2,1 tūkst. vnt./ha. Blogiausiai juodalksnis žėlė Lcl augavietėje. Tyrimas parodė, kad juodalksnio ir beržo savaiminukų skaičius priklauso nuo žėlinių amžiaus. Kuo didesnis žėlinių amžiaus, tuo savaiminukų skaičius mažesnis. Atlikus matavimus, nustatyta, kad beržo ir juodalksnio želdinių aukščiai ir skersmenys skiriasi priklausomai nuo augavietės, juodalksnio aukščiai ir skersmenys buvo didesni už beržo. Želdinių didžiausias juodalksnio aukštis ir skersmuo buvo Udc augavietėje. Mažiausias aukštis ir skersmuo buvo Lcs, Lcl augavietėje. Beržo želdiniai geriausiai augo Lcl, Lcp augavietėje, mažiausi skersmenys buvo nustatyti Lcs augavietėje. Beržo ir juodalksnio žėlinių aukščio ir skersmens duomenys parodė, kad juodalksnio aukštis didžiausias Lcs ir Pcn augavietėse. Beržų aukštis didžiausias Udp augavietėje. Juodalksnio skersmuo didžiausias Ucp ir Udp želvietėse
This present research has been conducted in Kretinga State Forest Enterprise Gruslauke District in open black alder and birch cutting sites, which were left for natural regeneration or artificial planting, during the period 2006-2016. The focus of the research fell on natural regeneration of black alder and birch trees, as well as condition and adaptation of naturally, self-sprouted plants in growing sites and grasslands of various maturity. The greatest sprouting and adaptation of birch trees during 5 years in Kretinga State Forest Enterprise Gruslauke District was observed in PCN and NCL habitats - 6 thousand per hectare were located in PCN habitat, 4,5 thousand per hectare in NCL habitat, from 2,7 up to 2,3 thousand per hectare in LCL and LCP habitats. Worst growing conditions for the birch trees to grow presented LCL and LCP habitats. Having analyzed general growth and intensity of black alder trees in various habitats, it has been determined, that the greatest density of self-sprouted alder seedlings is located in PCN and NCL habitats - 11 thousand plants per hectare were discovered in PCN habitat and a significantly smaller amount - 2,1 thousand per hectare were found in LCL habitat. The research has disclosed that the number of birch and black alder seedlings depends on the maturity of the plants The older the trees, the smaller the amout of self-sprouted seedlings they produce. The measurements have disclosed that the heights and diameters of birch and black alder trees vary, based on their habitat. The highest black alder trees and with the widest diameter were located in UDC habitat. The lowest height and narrowest diamter - in LCS and LCL habitats. The most prosperous growth of birch trees was observed in LCL and LCP habitats. The smallest diameters were found within LCS territories. The data of birch and alder trees heights and diameters has revealed that the heighest alder trees grew in LCS and PCN habitats |
