Apleistų pastatų analizė Marijampolės mieste

Abstract

Lietuvoje apleistų pastatų atsiradimą lemia pasikeitusi šalies ekonominė, socialinė, politinė padėtis, turto padalijimai, atsiradę bendrasavininkai ir pan. Tai opi problema visame pasaulyje. Lietuvoje už apleistus pastatus yra atsakingos savivaldybės. Dalis apleistų pastatų yra tiek vizualinės, tiek gamtinės taršos objektai, mažinantys rekreacinį vietovės patrauklumą, užimantys daug vietos, keliantys grėsmę vietinių gyventojų ar turistų saugumui. Šalyje dėmesys į apleistus pastatus atkreiptas 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai tokių privatizuotų pastatų skaičius buvo ženkliai padidėjęs ir pačios savivaldos, regioninės institucijos buvo nepajėgios su jais susitvarkyti. Sprendžiant apleistų pastatų problemą jų likvidavimas nėra pagrindinė išeitis, todėl yra rengiami pertvarkymo projektai. Įvertinus pastato techninę būklę, turi būti atsižvelgiama į jo atkūrimo kaštus: jeigu pastatas yra geros būklės – pritaikyti pagal paskirtį arba ją pakeisti (taip būtų išvengiama galimų atliekų ar išlaidų, o atkuriant – padaugėtų įplaukų į savivaldybių biudžetus), o jei pastatas avarinės būklės ar neatitinka savininko poreikių – turėtų būti griaunamas, kadangi rekonstrukcija neatsipirktų. Rengiant straipsnį atlikta 12 apleistų pastatų analizė ir įvertinta jų būklė 2013–2016 metų laikotarpiu

In Lithuania, the emergence of abandoned buildings is influenced by the change in the country's economic, social and political situation, the division of property, the emergence of co-owners and so on. This is a significant problem throughout the world. Part of the abandoned buildings are both visual and natural pollution objects, reducing the attractiveness of the recreational area, occupying a lot of space, posing a threat to local residents or tourists safety. After the analysis of the abandoned buildings in the city of Marijampolė it was noted that the most densely abandoned buildings were found in the centre of the city: even half of the analysed buildings are adjacent to the city's busiest streets. The analysis of 12 abandoned buildings of the city was carried out. The analysis of buildings was performed having information of the year 2013, while describing and comparing it with a visual situation of the year 2016. Within three years, the situation in the city of Marijampolė really changed: half of the buildings of the analysed 12 objects have been restored, or at least were started to handle. For the year 2016, 6 buildings were fully restored and 1 building was demolished. Other 5 abandoned buildings have not been processed. This is a big progress for such a small city in improving the overall environmental view. Solving the problem of abandoned buildings, the liquidation of such buildings is not the main solution of the problem, so, redevelopment projects are being prepared. After the evaluation of the building’s technical condition, the following recovery costs must be taken into account: if the building is in good condition – to adapt it to its purpose or to change it (thus avoiding the potential waste numbers or costs, and while restoring them – the revenue to municipal budgets would be multiplied)