Lietuvos gyventojų polinkio mokėti už agrarinio kraštovaizdžio viešąsias gėrybes tyrimo metodika

Abstract

Žemės ūkis kaip ūkio šaka yra didžiausias žemės naudotojas, jis lemia kaimo aplinką ir kraštovaizdį. Žemėnauda, pasėlių struktūra, taikomi ūkininkavimo būdai ir aplinkosauginės praktikos, ūkinės, rekreacinės, kultūrinės paskirties objektų priežiūra turi įtakos išskirtiniam Lietuvos kraštovaizdžiui. Tyrimas sietinas su metodų, leidžiančių įvertinti agrarinio kraštovaizdžio viešųjų gė - rybių vertę, analize ir metodikos, tinkamos Lietuvos atvejui, kūrimu. Tyrimo tikslas – patikrinti pasirinkimo eksperimentų metodo taikomumą Lietuvos gyventojų polinkiui mokėti už agrarinio kraštovaizdžio viešąsias gėrybes vertinti ir sudaryti patikimą metodiką tolimesniems tyrimams. Pasirinkimo eksperimentai – tai apklausa grįstas metodas, leidžiantis nustatyti sumas, ku - rias vartotojai sutiktų mokėti už jų pageidaujamus teigiamus agrarinio kraš - tovaizdžio pokyčius. Sudaryta metodika siekiama atskleisti, kaip Lietuvos kaimiškųjų vietovių gyventojai ir jų lankytojai vertina agroekosistemose ku - riamas kraštovaizdžio gėrybes bei alternatyvias politikos priemones jų būklei pagerinti ir ekonominei vertei padidinti. Bandomojo tyrimo metu paaiškėjo, kad tematika yra įdomi ir aktuali respondentams, atskleista paklausa agrari - nio kraštovaizdžio gėrybėms. Ekonometrinio modeliavimo rezultatai parodė sąlyginio logit modelio tinkamumą naudoti pagrindiniame tyrime nustatant Lietuvos gyventojų polinkį mokėti už agrarinio kraštovaizdžio viešąsias gėry - bes. Pagal sukurtą ir patikrintą metodiką pagrindiniame tyrime bus nustaty - tas polinkis mokėti už agrarinio kraštovaizdžio viešąsias gėrybes, kuris ypač reikšmingas priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ programų, su - sijusių su kraštovaizdžio tvarkymu, tobulinimui – išmokų ūkininkams dydį susiejant su realia sukuriamų kraštovaizdžio viešųjų gėrybių verte

The agricultural sector is the biggest user of land and affects mostly the environment and landscape. Land use, cropstructure, application of good practice and preservation of recreational and cultural objects determine the unique Lithuanian landscape. This study focuses on the application of the special method, which could let to evaluate the agricultural impact on landscape goods and creation of such methodology. The objectives of this paper are to check the applicability of the choice experiments method for estimation of Lithuanian residents’ willingness to pay for agricultural public goods and to create the trusty methodology for further research. CE is a survey-based method implying creation of repetitive choice situations about alternatives of agri-environmental schemes for revealing how much inhabitants of Lithuania are willing to pay for the positive improvements of agricultural landscape. This methodology is focused to reveal how Lithuanian inhabitants value public goods created in agroecosystems and what they think about alternative measures to enhance the economic value of these goods. The results of the pilot survey have shown that the questionnaire was interesting to the respondents, revealing that the valuation of agricultural landscape is in demand by the society. The results of modelling, applying the conditional logit, have shown a good model fit, allowing to use the estimation framework for the main survey and estimate consumers’ willingness to pay for public goods/improvements from agricultural landscape. Applying the constructed and checked methodology, consumers’ willingness to pay for agricultural public goods will be elicited during the main survey. It will contribute to the development of the agri-environmental and climate programme, linked with the landscape management, by relating agri-environmental payments with the real value of agricultural public goods