| Abstract: | Straipsnyje aptariama italų kalbos paprastojo sakinio struktūra praktiniu mokymo(si) požiūriu. Paprastasis sakinys, turintis vieną gramatinį centrą, t. y. tarinį, nagrinėjamas lyginamuoju-kontrastyviniu metodu, siekiant aptarti sakinio elementų tvarką ir poziciją, kiek tai gali būti aktualu lietuviams besimokantiems italų kalbos A1 ir, bent iš dalies, A2 lygiais. Nepaisant esminio italų ir lietuvių kalbų skirtumo (tai atitinkamai riboto ir plataus kaitymo kalba), atliktas tyrimas parodo, kad abiejose kalbose sakinio elementų tvarką iš principo lemia tradicinė dvinarė temos / remos opozicija. Nagrinėjamos visos pagrindinės tiesioginio sakinio rūšys (nuo paprasto neišplėstinio sakinio, turinčio tik veiksnį ir tarinį, iki sudėtingesnio išplėstinio, kur pasitaiko antrininkių sakinio dalių, tokių kaip tiesioginis ir netiesioginis papildinys, aplinkybės ir pažyminys). Aptariant žodžių tvarką, pažymėtinas skirtingas italų ir lietuvių kalbų klausiamojo sakinio elementų išdėstymas. Lietuviškai įprasta veiksnio ir tarinio inversija nėra įmanoma itališkai (lietuvių klausimas Kada Petras grįš? negali atitikti italų *Quando Petras torna?). Pažyminio ir pažymimojo žodžio junginiuose paprastai žodžių tvarka yra atvirkštinė. Lietuviškai pirmas eina derinamasis pažyminys (pvz., baltas vynas ir vino bianco) ir kilmininku išreikštas nederinamasis pažyminys (pvz., telefono numeris ir numero di telefono). Kai aplinkybė reiškiama prieveiksmiu, junginyje pirmuoju dėmeniu eina pats prieveiksmis, kaip ir italų kalboje (pvz., labai pavargęs ir molto stanco), tačiau tik tada, kai pažymimas ne veiksmažodis (šiuo atveju tvarka – atvirkštinė, pvz., daug dirba ir lavora molto). Prieveiksmio pozicijos sakinyje klausimas ypač sudėtingas, todėl išsamus jo aptarimas negali būti šio straipsnio užduotis. [...]
The article focuses on the structure of the simple sentence in Italian in the sole perspective of language didactics. Assuming by definition that the simple sentence is the one gravitating around a single predicate, the methodology applied is of a comparative-contrastive nature. The aim of the analysis is in fact to treat the order of the elements of the proposition to the extent that might be relevant for native Lithuanian learners of Italian A1 level and, at least in part, A2. Despite the inherent difference between Italian and Lithuanian, consisting in the extremely complicated inflected structure of the latter, the study notes that in both languages the arrangement of the elements tends to rely on the bipolar opposition topic / comment (theme / rheme). All main models of declarative sentence are analysed, i.e. the ones where, in addition to subject and predicate, direct object, indirect object, circumstantial complements and predicative complements appear. A notable exception concerning word order is the interrogative sentence, where the subject-predicate inversion is normal in Lithuanian, where it is impossible in Italian (Lithuanian Kada Petras grįš? “When is Petras coming back?” cannot match Italian *Quando Petras torna?). In the case of a syntagm determinant + determined words are generally in the reverse order too. Lithuanian attribute precedes the noun (e.g., baltas vynas “white wine” and vino bianco), and the genitive phrase has its units in reverse order (e.g., telefono numeris “telephone number” and numero di telefono), as in English. It can be tentatively stated that, when the circumstantial complement is expressed by an adverb, this one precedes the term it refers to, as it can be in Italian (e.g., labai pavargęs “very tired” and molto stanco), but not when in the syntagm adverb + verb (e.g., daug dirba “he works hard” and lavora molto). [...] |
