Pūsčios durpyno restauravimo efektyvumo įvertinimas

Abstract

Tarpukario laikais nusausintos Pūsčios pelkės teritorija intensyviai eksploatuota atsivėrus durpyno sluoksniams. 2000 m. vykdytas restauravimo projektas siekiant pelkinės ekosistemos atstatymo, kadangi pelkės yra ypač svarbios biologinės įvairovės išsaugojime. Praėjus daugiau kaip 15 metų vis dar nėra įvertintas vykdytų darbų efektyvumas. Todėl siekiant šių tikslų 2016 m. pradėta Pūsčios durpyno teritorijos analizė. Darbo tikslas apėmė hidrologinio režimo, buveinių bei paukščių bendrijų pokyčių įvertinimą. Tyrimo metu pastebėti teigiami hidrologinio režimo pokyčiai tik vienoje iš durpyno dalių. Beveik 1/4 durpyno teritorijos yra pilnai atsistatęs vandens lygis ir pelkinė augalija. Dar apie 20 proc. teritorijos taip pat galima pastebėti efektyvų atsistatymą. Tačiau net 30 proc. teritorijos yra degradavusi – matomas atsivėrusios durpės sluoksnis. Todėl būtina peržiūrėti Pūsčios durpyno renatūralizacijos procesą ir imtis efektyvesnių restauravimo būdų. Gautos tyrimo išvados bus naudingos ne tik Pūsčios durpyno atstatymo projekto tobulinimui, bet ir kitų degradavusių aukštapelkių atkūrimo projektams

The territory of Pūsčia peatbog was heavily exploited after opening peatbog layers and draining the peatbog in interwar period. The restauration project was implemented in 2000 in order to recreate peatbog ecosystem, because of peatbog importance to biological variety preservation.Today, after 16 years, the efficiency of actions is still not valued. In order to find out that, the analysis of Pūsčia peatbog started in 2016.The goal of the work also includes the evaluation of hydrological mode and also habitats and birds communities evaluation. During the research the positive changes of hydrological mode were detected only in one part of the peatbog. Water level and peatbog flora is fully recovered in almost ¼ of peatbog territory. Efficient recovery also can be identified in 20% of territory. Despite that 30% of territory is degraded: open peatbog layer can be seen. It is mandatory to review the renaturalization process of Pūsčia peatbog and take more efficient actions. The conclusions of this work will be useful not just for Pūsčia peatbog restauration project improvement, but also for other degraded raised bogs recreation projects