Tarpinio naudojimo kirtimų ir rūšinės sudėties įtaka kelminio puvinio išplitimui eglynuose

Abstract

Duomenys buvo renkami 4 miškų urėdijose, 4 skirtinguose medynų našumo rajonuose. Atsitiktiniu būdu buvo atrinkti 33 skirtingo kirtimų amžiaus eglės poūkio sklypai ir juose išskirta 180 skritulinių barelių. Puvinio išplitimui įvertinti buvo pamatuoti 3502 medžiai. Iš jų 538 buvo skenuoti garsiniu tomografu. Buvo analizuoti tokie abiotiniai ir biotiniai veiksniai, galintys turėti poveikį puvinio plitimo intensyvumui eglynuose: Krafto klasės, amžiaus, našumo rajono, kirtimų skaičiaus ir eglės dalies medyne. Atlikus regresinę duomenų analizę, sukurtas logistinis modelis puvinio kiekiui medyne prognozuoti. Nustatyta, kad didėjant medyno amžiui, medžio Krafto klasės indeksui, medyne atliktų tarpinio naudojimo kirtimų skaičiui, eglės daliai medyne ir teritorijos, kurioje auga medynas, kontinentalumui, puvinio pažeistų medžių kiekis didėja

The data of the research was collected in 4 State forests enterprises in respect to regions of nature forest productivity. In this study, 33 spruce sub stands of different cutting age were chosen using random selection and 180 different circle barrels were distinguished. 3502 trees were evaluated for the rot spread. 538 of them were scanned using acoustic tomography. The analysis of possible rot spread intensity in spruce stands was based on these biotic and abiotic factors: Kraft class, age, productivity district, number of cutting and proportion of spruce in the stand. After regression data analysis the logistic model to predict the rot amount in the stand was created. The results showed that with the increasing of the stand’s age, the tree’s Kraft class index, the number of intermediate cutting, the proportion of the spruce in stand and the continentality of the spruce area, the number of rot damaged trees also increases