Paprastosios pušies (Pinus Sylvestris L.) Lietuvos populiacijų palikuonių medienos kietumo ir medienos tankio bei ryšio tarp šių požymių nustatymas bandomuosiuose želdiniuose
| Date |
|---|
2017 |
Matavimai buvo atlikti 1983 m. serijos paprastosios pušies penkiuose bandomuosiuose želdiniuose. Įvertintos 9 pusiausibų šeimos kiekvienuose želdiniuose, besiskiriančios medienos kietumu. Buvo paimti medienos gręžinėliai 1,3 m aukštyje iš 15 kiekvieno šeimos medžių . Išdžiovinti gręžinėliai buvo priklijuoti prie medinio padėklo ir nušlifuojami. Šlifavimo kokybė tikrinama mikroskopu. Rievių pločiui, tankiui bei struktūrai vertinti naudota Win Dendro ir Lignostation dendrochronologinė įranga su kompiuterine programa Ligno Station 2.30. Nustatyta, kad vidutinis paprastosios pušies metinis rievės plotis daugiausia priklauso nuo augavietės derlingumo ir nuo skalsumo, kuris didėja mažėjant derlingumui dėl lėtesnio želdinių augimo tempo. 33 metų amžiaus Na, Nb ir Nc augavietėse vidutinis metinis rievės plotis kito nuo 1,76 mm iki 2,67 mm. Medienos tankis didžiausias buvo Nb augavietėje (441 kg/m3) ir nežymiai mažėjo augavietės derlingumo didėjimo kryptimi (iki 391 kg/m3). Nustatytas tiriamų šeimų individualus medienos kietumo paveldėjimo koeficientas buvo 0,32, o šeimos – 0,72. Metinio rievės pločio – atitinkamai 0,11 ir 0,70; medienos tankio – 0,04 ir 0,36. Vieno medžio medienos kietumas koreliavo tik su metinės rievės pločiu (0,18; p<0,001), o šeimos vidurkių – tik su medienos tankiu (0,13). Koreliacija skyrėsi skirtingose augavietėse. Metinis rievės plotis 14 proc. priklausė nuo augavietės ir 5 proc – nuo šeimos. Medienos tankis daugiausiai priklausė nuo augavietės (17 proc.), šeimos įtakos nenustatyta. Medienos kietumui didelę reikšmę turi ne tik augavietė (39 proc.), bet ir pakartojimai želdiniuose.
9 Scots pine halfsibs families which differs in wood hardness were estimated in series of five field trials established in 1983. Core samples of 15 trees from each family were collected at dbh 1,3 m. Dried core samples were glued and polished. Wood quality was checked under a microscope. Tree-ring width, wood density, tree ring structure was tested by Win Dendro and Lignostation dendrochronological equipment and software Ligno Station 2.30. We found that the average width of Scots pine ring mostly depend on habitat productivity and stocking which increases when productivity decreases because of slower growing of field trials. Mean annual pine ring width decreases from 1,76 mm to 2,67 mm in habitat Na, Nb and Nc at 30 years of growing. The highest wood density was found in habitat Nb (441 kg/m3) and slightly decreased upward direction of habitat productivity (up to 391 kg/m3). Individual heritability for wood hardness was 0.32, family heritability – 0.72. Annual pine rings width respectively 0,11 and 0,70, wood hardiness 0.04 and 0.36. Wood hardiness at single tree level correlated only with annual pine ring width (0,18), at family level correlated only with wood density (0.13). Correlation varried in different habitats. Annual pine ring width depened on habitat 14% and depended on family 5%. Wood density mostly depended on habitat (17%), the family did not infuence the wood density. Wood hardiness significantly depended on habitat (39%) and replication of field trials.