Oro užterštumo įvertinimas naudojant kerpes Vilniaus mikrorajonuose

Abstract

Darbo tikslas – įvertinti oro taršą atskiruose Vilniaus miesto mikrorajonuose. Lichenologiniu požiūriu buvo ištirta 10,5 km2 teritorija, tirtos epifitinių kerpių bendrijos ant 164 medžių. Tiriamoji teritorija, siekiant gauti jos būklę atspindinčius duomenis, buvo suskirstyta į 0,25 km2 kvadratus. Kvadratų dydis ir apskaitos medžių skaičius pasirinktas remiantis Europoje patikrinta metodologija (Asta et al, 2002). Oro kokybei įvertinti buvo skaičiuotas rūšių skaičius ir procentinis kerpėmis apaugęs plotas. Atlikti konkretaus medžio, kvadrato, miesto rajono skaičiavimai. Vertinti Senamiesčio ir Žirmūnų mikrorajonai. Identifikavus tyrimų metu surinktą epifitinių kerpių kolekciją, nustatyta, kad tiriamojoje teritorijoje auga 14 kerpių rūšių: 11 lapiškųjų ir 3 žiauberiškųjų. Mažas rūšių skaičius ir krūmiškųjų kerpių nebuvimas rodo stiprų teritorijos antropogenizacijos laipsnį

The goal of this study was to evaluate air pollution of different residential areas of Vilnius city using lichenography method. The territory of 10.5 km2 was examined in lichenological aspect, where epiphytic lichen communities on 164 trees were assessed. In order to obtain the data that reflect real conditions as close as possible, the territory was divided into squares of 0.25 km2. Square size and number of explored trees were chosen according to the methodology certified in Europe (Asta et al, 2002). To evaluate air quality, lichen species diversity and percentage of lichen area were estimated in the Old Town and Žirmūnai residential areas. Analysis of the data, collected during research of the territory, revealed 14 different lichen species: 11 foliose and 3 crustose. Low diversity of species and absence of fruticose lichen indicates strong anthropogenic degree of examined territory